„Daugiau skeptiškai žiūrime į šį pasiūlymą. Norime, kad bankų Lietuvoje būtų daugiau, jų įkainiai būtų mažesni, žmonėms už indėlius būtų mokama daugiau. Tokiu būdu (pratęsdami bankų solidarumo įnašą – ELTA) mes nepritrauksime naujų žaidėjų, mums reikia daugiau naujų žaidėjų, negali būti keli reikšmingi bankai vienoje rinkoje. Mums patiems tai yra blogai“, – antradienį Seime kalbėjo A. Armonaitė.
ELTA primena, kad antradienį Seime vyks galutinis balsavimas dėl siūlymo pratęsti bankų solidarumo įnašą vieneriems metams.
Tikimasi, kad pratęsus mokestį gynybos tikslams būtų sugeneruota 60 mln. eurų. Anksčiau Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė tikino nesuprantanti, kodėl bankai turi mokėti daugiau, nei kiti stambieji verslai.
Anot jos, jokiam kitam sektoriui, periodiškai gaunančiam didesnes pajamas dėl išorės sąlygų, tokie apmokestinimai nėra taikomi.
Politikų idėjoms nepritarė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Leonardas Marcinkevičius, kuris teigė, kad „laikinumo“ pažadas vėl panaudotas atmesti kritiką sprendimams, neigiamai veikiantiems Lietuvos verslo aplinką.
Vis tik pasiūlymą pratęsti bankų solidarumo įnašą palaiko šalies vadovas Gitanas Nausėda.
