Konkurencijos tarybos (KT) vyresnysis patarėjas Elonas Šatas sako, kad karteliniai susitarimai Lietuvoje nėra naujiena. Štai prieš mėnesį nekilnojamojo turto (NT) agentūrai „Capital Realty“ dėl galimai kartelinių susitarimų su franšizės sutartis sudariusiomis 20 agentūrų nutarta skirti 710,8 tūkst. eurų baudą.
Pasak E.Šato, KT nustatė, jog „Capital Realty“ ir 20 jos franšizės rėmėjų tarpusavyje suderino komisinius mokesčius. Juos taiko šių brokerių paslaugomis besinaudojantiems asmenims, kurie pardavinėja NT.
„Buvo sutarta, kad komisinis mokestis turi būti ne mažiau nei 3 proc. nuo sandorio vertės. Pagal Konkurencijos įstatymą, tai draudžiama ir įmonės rinkoje turi varžytis, o ne susitarti dėl taikomų kainų. Tai, kad šiuo atveju mes nustatėme, jog jos veikia franšizės tinkle, esmės nekeičia – jos vis tiek yra nepriklausomos įmonės ir turi konkuruoti kaina“, – apie pažeidimą pasakojo E.Šatas.
Pastebima, kad franšizės tinklo dalyviai apskritai neretai pamiršta, jog jie yra konkurentai ir turi varžytis kainomis. O KT užfiksuotas susitarimas negalimas, nes riboja vartotojų pasirinkimą nusipirkti paslaugą pigiau.
„Įsivaizduokit situaciją. Norite parduoti savo NT, kreipiatės į „Capital“ tinklo brokerį, jis jums sako, jog sutinka parduoti už 3 proc. nuo turto kainos. Natūralu, norite pasitikrinti pas kitą brokerį. Jei kreipiatės į kitą „Capital“ brokerį, jis vėl jums pasiūlys 3 proc. todėl, kad jie tarpusavy pasitarę ir žino, kad kitas franšizės brokeris nesiūlys mažesnės kainos“, – pavyzdį pateikė KT vyresnysis patarėjas.
Anot pašnekovo, tikėtina, jog agentūroms nesudarius susitarimo, vartotojams būtų buvusi didesnė galimybė susitarti dėl mažesnės kainos. Taip mažėtų ir pačių agentūrų pajamos, todėl tokie susitarimai ir sudaromi.
„Įmonės turėtų varžytis ir savo pranašumais pritraukti klientus. Neabejoju, kad normaliu atveju susirasti klientų tikrai įmanoma. O jei gali pasiūlyti mažesnę kainą, tai yra daugiau galimybių ir klientą pritraukti“, – įžvalgomis dalijosi E.Šatas.
Tiesa, tai jau ne pirmas kartas, kai NT agentūros baudžiamos dėl kartelinių susitarimų. Štai prieš pusantrų metų beveik 1 mln. eurų baudų buvo skirta trisdešimčiai agentūrų.
„Ankstesniu atveju agentūros tarpusavyje susitarė pasidalinti tam tikras grupes klientų, o ne konkuruoti dėl jų. Taip pat sutarė nevilioti viena kitos darbuotojų – taip darbuotojai prarado galimybę gauti geresnį pasiūlymą dėl savo atlygio“, – atvejus palygino E.Šatas.
Pastarųjų metų praktika, pasak pašnekovo, atskleidžia, jog karteliniai susitarimai būna fiksuojami ir kituose sektoriuose.
„Tai gali būti Lietuvos krepšinio lygos (LKL) klubai, kurie susitaria dėl atlyginimų nemokėjimų savo žaidėjams, taip pat notarai, kurie sutaria dėl tam tikrų įkainių derinimo, ar maisto produktų tiekėjai, tiekiantys maistą vaikų globos namams ir darželiams.
Atkreipčiau dėmesį į viešuosius pirkimus, kur santykinai dažniau pasitaiko, kad įmonės tariasi, sudaro kartelinius susitarimus. Bet tokia tendencija būdinga visam pasauliui“, – sakė E.Šatas.
Per metus KT įprastai nustato 2–3 pažeidimus – esą būtų galima nustatyti ir daugiau, tačiau tam trūksta išteklių, kadangi tyrimai kartais užsitęsia ir iki poros metų.
