Kainos tokios pat, kaip ir visur?
„Žmonių sulaukėm labai daug, suvažiavo iš visos Lietuvos ir iš kaimynystės – Latvijos, Estijos. Ar pavyko uždirbti daug pinigų? Negaliu atsakyti, bet svečių sulaukėme daug“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ pirmąjį vasaros savaitgalį apžvelgė L.Taučiūtė.
Tiesa, ir patys lietuviai nevengia aplankyti kaimyninių Baltijos šalių. O lankydamiesi Lietuvos pajūrio kurortuose, anot L.Taučiūtės, jie labiau atsižvelgia ne į kainą, o į kokybę.
„Manau, kad ne visada esmė yra kainoje. Pastaraisiais metais, ypač – akcentuojant Palangos kurortą, žmogui rūpi kokybė. Kuo toliau, tuo dažniau žmonės renkasi kokybišką poilsį – gali būti, kad jie trumpiau pailsės, pasirinks daugiau pramogų, gali ilsėtis ilgiau. Ir tikrai nėra taip, kad Palanga yra brangiausias kurortas Lietuvoje ir viskas čia yra labai brangu. Šį mitą aš tikrai neigiu“, – teigė pašnekovė.
Anot L.Taučiūtės, restoranų, paslaugų ir apgyvendinimo kainos Palangoje yra identiškos toms, kurias galime išvysti kituose miestuose.
Kalbant apie pramogas, atkreipiamas dėmesys, jog šiame mieste vyksta nemažai kultūrinių renginių. Štai Koncertų salė kiekvieną savaitę rengia po kelis koncertus, Kurhauzo erdvėse rodomi spektakliai, pasirodymai kartais rengiami ir Tiškevičių rūmuose. O mėgstantys vandenlenčių sportą gali apsilankyti šalia Palangos įsikūrusiame vandenlenčių parke.
Įvardijamos ir kelios pramogos, už kurias mokėti visai nereikia.
„Ką tik pati grįžau iš pačio gražiausio riedučių tako, kuris yra nuo Palangos iki Šventosios arba nuo Palangos iki Klaipėdos. Aš tą darau kiekvieną rytą, ši pramoga man nieko nekainuoja – aš turiu riedučius ir aš rytais sportuoju.
Taip pat ten galima važinėti ir dviračiais – dauguma Lietuvos žmonių juos atsiveža ir važinėjasi nemokamai. Kaip ir pasivaikščiojant pušynais ar važinėjant naujoje erdvėje prie Palangos stadiono, kur rampomis gali važinėti tiek dviratininkai, tiek riedutininkai, tiek riedlentininkai“, – įvardijo L.Taučiūtė.
Palangos verslininkai – nelinkę skųstis
Tuo metu vietų, kuriose būtų galima apsistoti, pasak pašnekovės, likusiam birželiui galima rasti išties nemažai.
„Kol kas, kol tęsiasi vaikų ar studentų mokslai, tikrai neprasidėjęs tas vadinamas intensyviausias vasaros sezonas. Jis pas mus prasideda per Jonines.
Birželio mėnesį mes tikrai turime pakankamai daug vietų – užimtumas kai kur siekia 40 proc., kai kur 50 proc. – tai reiškia, kad svečias tikrai turi galimybę pasirinkti tiek kainos, tiek kokybės santykį ir tai, kas jam patinka, priimtina pagal galimybes“, – patikino L.Taučiūtė.
O tiems, kurie turi mėgstamą vietą Palangoje ir svajoja ten apsistoti kitais vasaros mėnesiais, atlikti rezervaciją rekomenduojama kuo anksčiau.
„Liepą ir rugpjūtį mūsų šalies žmonės tikrai iš anksto nerezervuoja. Užimtumas nėra didesnis nei 40–50 proc. dėl to, kad žmonės laukia, žiūri orų prognozes ir stebi. Intensyviau rezervuoti pradeda likus mėnesiui. Birželio vidury – liepai, o liepos vidury – rugpjūčio mėnesiui“, – apžvelgė pašnekovė.
Priduriama, kad verslininkai Palangoje nėra linkę skųstis – esą jie dėsto faktus. Štai pirmaisiais metų mėnesiais kai kuriems verslams teko ir užsidaryti – pastarieji neatlaikė sunkumų pakėlus pridėtinės vertės mokestį (PVM).
„Jeigu yra blogas oras, mes pasakome, kad yra blogas oras. Jei užimtumas yra mažesnis negu praėjusiais metais – mes ir sakom, kad užimtumas yra mažesnis. Bet visuose versluose visada gali būti geriau.
Sausį, vasarį tikrai turėjome labai iššūkių dėl PVM, minimalios algos padidinimo. Atrodo, stengiamės, norime gerinti kokybę, bet kai finansiniai kaštai atsistoja į eilutę, reikia susižiūrėti. Tad mes nesiskundžiam – mes kalbame faktais, stengiamės dėl klientų, norime, kad jie kuo kokybiškiau maitintųsi ir kuo kokybiškiau atostogautų“, – sakė L.Taučiūtė.
