Už projektą priėmimo stadijoje balsavo 97, susilaikė 4, prieš balsavusių parlamentarų nebuvo.
Šia iniciatyva ministerija kartu su Lietuvos banku (LB) siekė didinti paslaugos populiarumą, gerinti jos kokybę.
Maksimalus įkainis įstatymu sumažinamas iki 1 euro per mėnesį, tarifą susiejant su MMA. Be to, jis bus peržiūrimas nebe kasmet, o kas 3 metus.
Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, siekiant paslaugą populiarinti, siūlyta įpareigoti kredito įstaigas informuoti vartotojus apie mokėjimo paslaugų krepšelio paslaugą „suprantama kalba“, aktyviau informuoti smulkias ir vidutines įmones.
Kaip informuoja LB, nuo šių metų bankai ir kredito unijos privalo visas būtiniausias mokėjimo paslaugas klientams suteikti ne brangiau nei už 1,47 euro per mėnesį (nepasiturintiems už 73 centus).
Į LB patvirtintą paslaugų krepšelį įtrauktos sąskaitos atidarymo, el. bankininkystės, mokėjimo kortelės aptarnavimo ir atsiskaitymo ja, neriboto gautų mokėjimų eurais įskaitymo, neriboto grynųjų pinigų įmokėjimo ir kitos paslaugos.
Seimas pritarė įstatymų paketui, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą
Seimas antradienį priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teiktą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose.
Kartu su Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pataisomis priiimtos Darbo, Administracinių nusižengimų kodeksų, Statybos, Valstybinio socialinio draudimo ir Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pataisos.
Už projektą priėmimo stadijoje balsavo visi 105 dalyvavę parlamentarai.
Anot SADM, šiuo metu Lietuvoje pačioms įmonėms nėra nustatyta jokios finansinės atsakomybės už darbuotojo saugos pažeidimus, administracinė nuobauda taikoma tik fiziniams asmenims, dažniausiai įmonės padalinio vadovams. Minimali tokia bauda už pirmą pažeidimą siekia 120 eurų.
Visgi, anot institucijos, pagal dabartinį teisinį reglamentavimą darbovietėje nutikusio nelaimingo atsitikimo ištyrimas ir pripažinimas draudžiamuoju įvykiu trunka pernelyg ilgai. Todėl ir finansinės sankcijos darbdaviui pritaikomos ne iš karto, o tik praėjus metams ar ilgiau.
Šiais pakeitimais darbdaviai, pažeidė darbuotojų saugos taisykles, įpareigojami mokėti papildomą vienkartinę išmoką į Valstybinio socialinio draudimo fondą (VSDF). Jos dydis yra susietas su minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžiu, kuris šiuo metu siekia 924 eurus.
Tai, kaip teigia ministerija, galėtų sudrausminti darbdavius, nes augant MMA didėtų ir papildoma vienkartinė išmoka.
Įmonė, kurioje apdraustųjų asmenų yra iki 49, už darbuotojo saugos pažeidimą mokėtų 3 MMA dydžio papildomą vienkartinę įmoką (šiuo metu – 2 772 Eur), įmonė, kurioje apdraustųjų asmenų skaičius – nuo 50 iki 249, – 6 MMA dydžio papildomą vienkartinę įmoką (šiuo metu – 5 544 Eur), įmonė, kurioje apdraustųjų asmenų skaičius – 250 ir daugiau, – 9 MMA dydžio papildomą vienkartinę įmoką (šiuo metu – 8 316 Eur).
Taip pat, anot SADM, šis pakeitimas įpareigos darbdavius geriau prižiūrėti savo įrangą, kad ji būtų saugesnė darbuotojams. Be to, atsisakoma prievolės asmenims su negalia tikrintis sveikatą tais atvejais, kai jų darbo aplinkoje nėra rizikos darbuotojo saugai, bei užtikrinama, kad juos skirti dirbti naktį ar viršvalandžius galima tik patiems darbuotojams sutikus ir jeigu leidžia sveikata.
Darbo inspekcijos duomenimis, daugiausia, maždaug penktadalis, sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta statybų sektoriuje.
Čia 2022 metais, neįskaičiuojant nelaimingų atsitikimų darbe dėl eismo įvykių, įvyko 26 sunkūs (20 proc. visų sunkių) ir 6 mirtini (28 proc. visų mirtinų) nelaimingi atsitikimai.
2023 metais, preliminariais duomenimis, statybose įvyko 18 sunkių ir 6 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe, t. y. 17 proc. visų sunkių ir 33 proc. visų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe.
Iš viso Lietuvoje 2022 metais, neįskaičiuojant nelaimingų atsitikimų darbe dėl eismo įvykių, įvyko 21 mirtinas ir 129 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, 2023 m. preliminariais duomenimis – 18 mirtinų ir 106 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe.
Seimas įpareigojo valstybės institucijas laikytis skolinimosi limito
Seimas įpareigojo centrinės valdžios institucijas, norinčias platinti vertybinius popierius, imti paskolas ar prisiimti kitus skolinius įsipareigojimus, laikytis Finansų ministerijos joms nustatyto atitinkamų metų skolinimosi limito.
Parlamentas šias Valstybės skolos įstatymo pataisas ketvirtadienį palaikė priėmimo etape, visiems 100 dalyvavusių parlamentarų balsavus už.
Vyriausybė Finansų ministerijos parengtiems siūlymams pritarė dar gegužės 8 dieną.
„Šiuo metu centrinės valdžios sektoriaus subjektų prisiimti skoliniai įsipareigojimai įskaičiuojami į valstybės skolą. Kadangi centrinės valdžios sektoriaus subjektams nėra nustatyti skolinimosi limitai, (...) atsiranda rizika, kad tokie subjektai prisiims skolinių įsipareigojimų, kurių bendra suma gali turėti nekontroliuojamos įtakos valstybės skolos dydžiui ir valdžios sektoriaus balansui“, – poreikį keisti esamą valstybės skolos reguliavimą aiškina Finansų ministerija.
Ministerijos teigimu, nors kol kas institucijos nesiskolina taip, kad tai smarkiai padidintų valstybės skolą, tačiau toks pavojus kyla po praėjusių metų gruodį užbaigto Nacionalinių plėtros įstaigų (NPĮ) sujungimo į vieną bendrą instituciją „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“).
„Kalbame tik apie tuos subjektus, kurie yra valdžios sektoriaus dalis, kurie tiesiogiai veikia valdžios sektoriaus balansą. (...) Šiuo metu jie skolintis gali. (Tokie subjektai – ELTA) dažniausiai ateina, paprašo valstybės garantijos ir pagal tai galima prognozuoti ir valdyti, kiek tokių skolų apskritai atsiranda“, – gegužės pabaigoje teikdama įstatymo projektą sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Tačiau, anot ministrės, šis reguliavimas padės geriau valstybės institucijoms aiškiau suprasti, kiek dar jos gali skolintis, nepažeisdamos valstybės skolos balanso.
Pagal įstatyme numatytus pokyčius, kitokia tvarka galios Vyriausybei. Anot projekto iniciatorių, Vyriausybei skolinantis lėšų, kuriomis ji finansuoja indėlius ir draudimo išmokas investuotojams, paskolos nebūtų įtrauktos į tų metų grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą. Šiuo limitu yra valdoma valstybės skola.
Taip pat įstatymas užtikrina, kad Lietuva galėtų skolintis kuo mažesnėmis sąnaudomis ir su priimtina rizika. Limitas nustatomas kasmet, įvertinus kintančius valiutų kursus ir palūkanų normas, taip pat kredito, likvidumo ir kitas rizikas.
2024 metams nustatytas grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas siekia beveik 2,8 mlrd. eurų.
Pagal iki šiol galiojusią tvarką Vyriausybė indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo išmokas turi išmokėti per 7 darbo dienas, tad, anot Finansų ministerijos, įstatymo keitimai užtikrins, kad draudimo išmokos gavėjams būtų mokamos laiku.
Taip pat keitimai leis pagreitinti su skolinimųsi susijusių dokumentų pasirašymą. Iki šiol valstybės vardu gaunamų paskolų sutartis pasirašyti galėjo tik pats finansų ministras arba jo įgalioti viceministrai, o dabar tai galės padaryti bet kuris ministro įgaliotas tarnautojas.
Be to, ministerija siūlo Skolos įstatyme aiškiai įtvirtinti, kad Vyriausybė galėtų suteikti valstybės garantiją tarptautinėms finansų institucijoms. Taip pat siūloma peržiūrėti delspinigių apskaičiavimo taisykles, kai vėluojama sumokėti už perskolinamą paskolą ar vykdant kitus skolos grąžinimo sutartyse nustatytus turtinius įsipareigojimus. Ši nuostata įsigalioja nuo šių metų liepos 1 dienos.
Visas šis įstatymas privalės būti taikomas rengiant 2025–2027 ir vėlesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymų projektus.
