Norėdamas užtikrinti kuo didesnį užimtumą ir pasiekti, kad infliacija ilgesniam laikui išliktų ties 2 proc. riba, FED pareiškė nusprendęs nekeisti federalinių lėšų normos, kuri toliau sudarys nuo 5,25 iki 5,5 proc.
FED pripažino, kad pastaraisiais mėnesiais buvo padaryta kukli pažanga, siekiant sumažinti infliaciją iki jo nustatyto planinio rodiklio, tačiau nurodė, kad jo pareigūnams vis dar reikia „didesnio tikrumo“, jog infliacija stabiliai juda prie šio rodiklio, kad galėtų vėl imti svarstyti mažinti palūkanas.
Šis „didesnio tikrumo“ poreikis atsispindėjo ir FED pareigūnų prognozėse dėl palūkanų normų.
Anot naujausių prognozių, šiuo metu pareigūnai tikisi, kad iki 2024 m. pabaigos palūkanos turėtų pasiekti 5–5,25 proc. intervalą – tai reiškia, kad šiais metais jas planuojama mažinti tik dar vieną, o ne tris kartus, kaip buvo prognozuojama kovą.
Palūkanų normas mažinti rečiau buvo nuspręsta dėl to, kad FED valdybos nariai dabar prognozuoja, jog iki metų pabaigos turėtų būti stebimas spartesnis vartotojų kainų augimas.
Prognozuojama, kad vartotojų kainos turėtų padidėti ne 2,4 proc., kaip buvo manoma kovą, bet 2,6 proc. Be to, buvo pakeistos prognozės ir dėl bazinių vartotojų kainų infliacijos, kuri turėtų siekti ne 2,6 proc., o 2,8 proc. Skaičiuojant bazines vartotojų kainas, nėra atsižvelgiama į maisto prekių ir energijos kainas.
Pirmiau tą pačią dieną darbo departamentas paskelbė ataskaitą, kurioje matyti, kad gegužę vartotojų kainos augo lėčiau, nors jų augimo tempas vis tiek gerokai viršijo FED nustatytą 2 proc. planinį rodiklį.
Ataskaitoje teigiama, kad metinis vartotojų kainų augimas, balandį siekęs 3,4 proc., gegužę sulėtėjo iki 3,3 proc. Ekonomistai prognozavo, kad kainų augimo tempai nekis.
Metinis bazinių vartotojų kainų augimas nuo balandį fiksuoto 3,6 proc. rodiklio gegužę taip pat sulėtėjo iki 3,4 proc. Buvo prognozuojama, kad šis koeficientas sumažės iki 3,5 proc.
Tuo tarpu FED pareigūnai savo prognozių dėl bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo ir nedarbo lygio nepakeitė ir toliau mano, kad šie rodikliai turėtų atitinkamai siekti 2,1 proc. ir 4 proc.
FED dar sykį pakartojo, kad, ateityje sprendžiant mažinti palūkanas, būtų atidžiai vertinami gaunami duomenys, kintančios perspektyvos ir įvairūs rizikos veiksniai. Kitas centrinio banko posėdis pinigų politikos klausimais turėtų įvykti liepos 30–31 d., o bendrovės „CME“ naudojama prognozių priemonė „FedWatch“ šiuo metu leidžia manyti, jog egzistuoja 89,3 proc. tikimybė, kad FED ir jo metu nuspręs palūkanų normų nekeisti.
