Tiesa, per anksti apsidžiaugti nereikėtų – įvardijami ir šalies saugumui reikalingi pokyčiai, kurių turėtume siekti per artimiausią penkerių metų laikotarpį.
Antrasis mažinimas – rugsėjį?
Pozityviomis nuotaikomis vasarą pradėjusiems lietuviams optimizmo įkvėpė ir Europos Centrinio Banko (ECB) priimtas sprendimas pirmąkart nuo 2019 metų sumažinti palūkanų normas. N.Mačiulis prognozuoja, jog tai – ne vienintelis toks žingsnis šiemet.
„Infliacija euro zonoje išlieka virš 2,5 proc., mūsų prognozė, kad vasarą ji sumažės iki 2 proc. Turbūt liepos mėnesį ECB dar palauks, nepriims jokių sprendimų, bet rugsėjį turės pakankamai priežasčių dar kartą sumažinti palūkanų normas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ prognozavo ekonomistas.
Anot N.Mačiulio, bendra infliacijos mažėjimo tendencija išlieka, tačiau metų pabaigoje galima tikėtis pokyčių – tai esą priklausys nuo daugybės veiksnių.
„Štai, pavyzdžiui, dabar palankus veiksnys yra atpigusi nafta, kuri mažina infliaciją ir ją mažins šių metų vasarą. Bet padidėję transportavimo kaštai iš Kinijos – laivai pro Sueco kanalą į Europą vis dar neplaukia.
Tai reiškia, kad reikia keliauti aplink Gerosios Vilties kyšulį – aplink Afriką. Tai užtrunka daugiau laiko, daugiau kainuoja. Matome, konteinerių transportavimo kaštai iš Kinijos į Europą yra padidėję daugiau negu dvigubai“, – vieną iš aplinkybių įvardijo N.Mačiulis.
Papildomi 8 kvadratiniai metrai
Vis tik, pasak ekonomisto, lieka aišku, jog Europai nereikia tokios griežtos pinigų politikos, todėl ECB, stebėdamas infliaciją, pamažu galės mažinti palūkanų normą.
„Daugelis ekonomistų turbūt nesitikėjo, kad toks palūkanų normų šuolis, kurio mes Europoje nematėme bent tu dešimtmečius, nepadarys beveik jokios žalos ekonomikai.
Mes matome, nedarbo lygis euro zonoje išlieka žemiausiame lygyje istorijoje. Nebuvo jokios bankrotų bangos – augimas buvo labai prislopintas, ypač praėjusiais metais, bet šių metų pradžioje netgi buvo tam tikrų atsigavimo ženklų“, – situaciją apžvelgė ekonomistas.
Europos atsparumas aukštoms palūkanų normoms ir kitiems pastarojo penkmečio šokams N.Mačiulį nustebino. Tačiau pripažįstama, jog ateityje sunku tikėtis investicijų šuolio ar būsto rinkos atsigavimo.
„Aišku, kad nuo 4 iki 3,75 proc. sumažėjusios palūkanų normos labai esmės nekeičia. Jeigu žiūrėtumėme, kaip tai pakeičia būsto įperkamumą, tai vidutinės šeimos galimybes nusipirkti būstą Vilniuje padidina maždaug vienu kvadratiniu metru“, – pavyzdį pateikė ekonomistas.
Tiesa, atsižvelgiant į tai, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis didėja gana sparčiai, o būsto kainų augimas yra prislopintas, galima prognozuoti, jog būsto įperkamumo sąlygos artimiausiu metu taps palankesnės.
„Jeigu praėjusių metų pabaigoje vidutinė šeima, gaunanti vidutines pajamas, Vilniuje įpirkdavo apie 50 kv. metrų butą, tai šių metų pabaigoje galės įpirkti apie 58 kv. metrus. Tai – neblogas impulsas, bet rinkos labai nepakaitins“, – įvertino ekonomistas.
Priduriama, jog vien šiuo metu Vilniuje fiksuojamas neparduotų butų skaičius yra rekordinėse aukštumose.
Ragina nė neturėti tokių iliuzijų
Kalbėdamas apie investicijas ekonomistas sakė, jog lietuviams nederėtų turėti iliuzijų, kad šalyje esama pakankamai vietinio kapitalo. Vienas iš prioritetų šiuo metu ir turėtų būti išorinio Vakarų valstybių kapitalo pritraukimas į Lietuvą.
„Dabartiniame geopolitiniame kontekste, kai vis dar vyksta karas Ukrainoje, labai svarbu, kad mes užsienio investuotojų akyse išliktume patrauklūs. Kiekviena gamykla, kiekvienas papildomas milijonas eurų, investuotas į Lietuvą, didina ir šalies fizinį saugumą“, – sakė N.Mačiulis.
Pasak ekonomisto, būtent geopolitinis kontekstas yra sumažinęs šalies investicinį patrauklumą, todėl artimiausią penkmetį tai bus itin svarbus klausimas.
„Jei didžiosios Jungtinių Valstijų įmonės čia pradėtų statyti duomenų centrus, akivaizdu, kad tai labai padidintų ir JAV, ir kitų Vakarų valstybių suinteresuotumą matyti saugią Lietuvą“, – investicijų poreikį įvertino ekonomistas.
Didinant Lietuvos investicinį patrauklumą, pasak N.Mačiulio, itin svarbu, kad politikai, siūlydami naujus mokesčius, atsižvelgtų į tai, kaip juos priims investuotojai.
Tiesa, iššūkiu tampa ir tokie rodikliai, kaip spartus vidutinio bei minimalaus mėnesinio atlyginimo augimas – ekonomistas sako, jog Lietuva eina panašiu keliu, kaip ir Estija. O tai gali atnešti neigiamų pasekmių.
„Ką ir sako TVF: viena priežasčių, kodėl Estija jau yra praradusi konkurencingumą – darbo kaštai augo daug sparčiau, negu didėjo produktyvumas. Mes einame panašiu keliu.
Ta ekonomikos sėkmės istorija, kurią stebėjome pastaruosius 20 metų ES narystės ir pastarąjį penkmetį – ji negarantuotai tęsis. Mes galime pradėti matyti ir prarandamas eksporto rinkas, ir galimai didėjantį nedarbo lygį“, – prognozėmis dalijosi ekonomistas.
