Šalyje viešėjęs misijos vadovas Borja Gracia pabrėžė, kad artimiausiu dešimtmečiu stiprų poveikį augimui turės demografinės problemos ir augančios išlaidos pensijoms, sveikatos sektoriui ir žaliajai transformacijai.
Lietuva atlaikė pastarųjų metų sunkumus ir turėtų atsigauti greičiau. Taip spėja TVF.
Misijos vadovas teigė, kad Lietuvai prognozuojamas 2,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, vidutinė metinė infliacija sieks apie 1 proc.
Vis dėlto iššūkių dabar yra daugiau nei prieš kelerius metus. Šie metai pirmieji, kai į pensiją Lietuvoje išeis daugiau žmonių nei į darbo rinką ateis naujų darbuotojų. Senėjant šalies gyventojams, būtina struktūrinė pensijų sistemos reforma.
„Mūsų nuomone, idealiu atveju dalyvavimas antroje pensijų pakopoje turėtų būti privaloma, o ankstyvas pasitraukimas iš jos turi būti ribojamas. Tai turi būti daroma tik išskirtiniu atveju. Taip būtų išlaikomas sistemos stabilumas“, – aiškino B.Garcia.
TVF atstovai įvertino ir augantį gynybos finansavimo poreikį.
„Siekiant atliepti šiuos didėjančius finansavimo poreikius ir neaukoti finansinio tvarumo, neišvengiamai turėsime tartis dėl papildomų tvarių finansavimo šaltinių, kurie mus artintų prie Europos Sąjungos mokesčių perskirstymo vidurkio“, – dėstė Finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Tuo metu misijos vadovo teigimu, norint surinkti daugiau pajamų į valstybės biudžetą, turime plėsti mokestinę bazę, kur didesnį vaidmenį vaidina turto, kapitalo ir aplinkosaugos mokesčiai, atsisakoma lengvatų.
Su aplinkosauga susiję mokesčiai išspręstų dvi problemas – surinktų daugiau pajamų ir atlieptų aplinkosauginius klausimus.
Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet viršys 1 proc. ir bus žemesnė už euro zonos vidurkį. Prie gerų prognozių Lietuvai prisideda ir Europos Centrinio Banko sprendimas mažinti palūkanų normas 0,25 procentinio punkto.
„Realiai esantis pagrindinių palūkanų normų sumažėjimas mažina EURIBOR, taip pat reiškia ir mažėjančias paskolų įmokas“, – dėstė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Tiek darbo užmokesčio augimas, tiek ir kitų gyventojų, žmonių pajamų augimas gerokai viršija infliacijos lygį. Tai reiškia, kad žmonių perkamoji galia atsistato. Jau šiuo metu yra pasiekusi prieškarinį lygį ir tikrai per metus augs“, – pridūrė G.Skaistė.
Anot ekonomisto Aleksandro Izgorodino, didėjant gyventojų pajamoms, į tai reaguoja ir verslas.
„Nepaisant to, kad kainos lieka pakankamai aukštos, žmonės vis geriau toleruoja dabartinį kainų lygį, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė ekonomistas. – Pirma, verslui nėra didelės prasmės mažinti kainas, nes kyla atlyginimai. Antra: atsigauna gyventojų perkamoji galia ir žmonės vis geriau mato savo finansinę perspektyvą.“
Birželio pradžioje tarptautinė reitingų agentūra „S&P Global Ratings“ sumažino Lietuvos ilgalaikio skolinimosi reitingą dėl geopolitinės rizikos mūsų regione. Anot finansų ministrės, Lietuvoje kilus realiai grėsmei pasekmės šalies ekonomikai būtų reikšmingos.
