Permainų Lietuva laukė jau kurį laiką
Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) padidės 1,9 proc. Palyginti su kovo mėn., prognozė pagerinta 0,3 proc. punkto. Kitų ir 2026 m. BVP prognozė nekeičiama – rodiklis turėtų padidėti atitinkamai 3,1 ir 3,3 proc.
Pastaraisiais metais didėjo daugelio ekonominių veiklų efektyvumas, o realiojo BVP raida šiemet – 0,8 proc. Toks augimas, anot G.Šimkaus, yra tvarus ir nuoseklus.
„Pagaliau šalies ekonomikoje matome ilgai lauktas permainas – sąstingio kaustyta ekonomika rodo atsigavimo ženklus. Pildosi ankstesnė mūsų prognozė, kad šiemet matysime pagyvėjimą ir jau kitąmet ūkio plėtra turėtų grįžti arčiau įprasto daugiamečio tempo“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Prie to prisidėjo ne vienas sektorius: tiek apdirbamoji pramonė, tiek statybų bei paslaugų sektorius.
Užsienio rinkose paklausa atsigaus, kas lems ir tolesnę eksporto plėtrą Lietuvai. Nors augimas bus lėtesnis už ilgalaikį, tačiau ir čia grįžtama į senas vėžes, kurios buvo prieš pandemiją.
Dėl augančių pajamų, nuslopusios infliacijos, gerėjančių nuotaikų namų ūkiuose, švelnėjančios pinigų politikos vartojimas šalyje atsigavęs. Tai skatina ir gaivina šalies ekonomiką, pabrėžė G.Šimkus.
Darbo rinkoje padėtis tebėra palanki darbuotojams, įtampa slopsta ir grįžta į tvaresnės raidos kelią. Minima, kad darbo užmokestis turėtų ir toliau didėti palyginti sparčiai – 10,2 proc. Tačiau skaičiuojama, kad augimas lėtesnis nei ankstesniais metais, o kitąmet augimas sulėtės iki 8,5 proc.
Visgi net ir tai nėra mažas augimas. Ekonomistų turimais duomenimis, per dešimtmetį iki ekonomiką sukrėtusio pandemijos šoko darbo užmokestis šalyje augdavo vidutiniškai po 5,5 proc. per metus.
Šalies ekonomiką augina ir nepabūgusios įmonės, kurios net ir sudėtingoje situacijoje, investavo į Lietuvą.
Kaip skelbia Lietuvos banko ekonomistai, pernai užsienio investicijų lygis, palyginti su BVP, sudarė 24 proc. ir buvo aukščiausias nuo pasaulinės finansų krizės laikų.
Šiemet investicijų apimtis turėtų išaugti 4,5 proc., kitąmet – dar 4,1 proc. Prie didesnės jų apimties šiemet reikšmingai turėtų prisidėti ir toliau gausėsiančios lėšos iš Europos Sąjungos paramos fondų, o vidutiniu laikotarpiu jas vis stipriau teigiamai veiks auganti ekonomika.
Prieš akis – rimtos kliūtys
Lietuvoje fiksuotas sparčiausias pragyvenimo lygio augimas tarp Baltijos šalių, o Lietuva per dvidešimtmetį Europos Sąjungoje reikšmingai sumažino atsilikimą nuo kitų Vakarų Europos šalių: nuo 45 proc. euro zonos vidurkio 2004 m. iki 83 proc. 2023 m.
Tačiau norint augti ir eiti tolyn, tai nebus it lengvas pasivaikščiojimas, nes prieš akis laukia rimtos kliūtys, tikina G.Šimkus. „Mūsų laukia ne pats lengviausias kelias“, – pridūrė jis.
Vienas iš iššūkių – demografinės problemos ir visuomenės senėjimas, gyventojų skaičiaus mažėjimas Lietuvoje. Ateityje Lietuvai teks dorotis ir su viešosiomis išlaidomis, pavyzdžiui, pensijoms, sveikatos apsaugai.
Tačiau yra ir dar vienas iššūkis, į kurį galima žiūrėti kaip į galimybę. Nors infrastruktūra ir tobulėjo, tačiau reikėtų padvigubinti investicijas į intelektinės nuosavybės produktus, mokslinius tyrimus, kompiuterinę įrangą, transportą ir pan. Investuoti būtina ir į žmones, tad būtina pertvarkyti ir švietimo sistemą.
Atsižvelgiant į dabartinę Lietuvos ir euro zonos ekonomikų raidą, vidutinio euro zonos gyventojo pragyvenimo lygį Lietuvos gyventojai turėtų pasiekti apie 2037 m., nors jau padarytas milžiniškas progresas.
Tačiau jei norime gyventi kaip Šveicarijoje ar Vokietijoje, tam reikia dar daugiau investicijų į jau minėtas sritis. Be abejonės, reikia investuoti į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančius produktus.
Vis tik Lietuvos banko ekonomistai sutaria, kad sunku prognozuoti, kaip Lietuva atrodys po dešimt metų. Jei ekonomikos raida nesulėtėtų, tikslai būtų pasiekti. Pagrindinis iššūkis – nesustoti augti.
TVF po dviejų misijos savaičių Lietuvoje taip pat dalijosi teigiamomis įžvalgomis. Ekonomistai prognozavo, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 1,2 proc. ir taip grįš į 2020 metus. Tai rodo, kad infliacija jau išsikvėpė ir šis skaičius bus žemesnis už euro zonos vidurkį.
