„Kalbant apie „Foxpay“, situaciją reikia matyti ne vien viešųjų pirkimų kontekste. Lietuva yra finansinių technologijų šalis. Tai – mūsų labai rimtas konkurencinis privalumas. Turime siekti, kad visos licencijuotos „Fintech“ įstaigos kurtų kuo didesnę pridėtinę vertę visuomenei. Lietuva prisistatoma ir laikoma patikima ir saugia jurisdikcija finansinių technologijų įstaigoms veikti“, – „Žinių radijui“ teigė I.Segalovičienė.
„Ypač svarbu išlaikyti šią Lietuvos reputaciją. Nes ta reputacija svarbi pritraukiant didelius globalius investuotojus ir bet kokie šešėliai šioje rinkoje yra nepageidaujami“, – tvirtino ji.
Anot prezidento patarėjos, Lietuvos banko ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvados dėl įmonės bus svarbios vertinant papildomos kontrolės poreikius tokioms bendrovėms.
„Bendrovė „Foxpay“ laimi pirkimus ir gauna biudžeto lėšas, kurios vienu atveju siekė 1 mln. eurų. Valstybės pinigų panaudojimui turi būti taikomi aukščiausi reikalavimai ir ne veltui įsijungia vertinančios institucijos. Tiek prokurorės nurodymu Lietuvos bankas, tiek STT vykdo tyrimą. Tad situacija rimta ir turėsime sulaukti visų institucijų atsakymų, kurie bus labai svarbūs ir vertinant papildomos kontrolės poreikius, ir peržiūrint viešųjų pirkimų situaciją“, – komentavo ji.
Taip pat, pasak I.Segalovičienės, institucijų atsakymai parodys, ar Lietuvoje vis dar gaivi „chebryčių“, grupių, besinaudojančių politine galia padidinti savo pajamas, idėja.
„Šioje situacijoje labai svarbi Vytauto Landsbergio, kalbant apie valstybės paramą ir valdymą įvesta sąvoka, „chebrytė“. Ir institucijų atsakymai bus labai aktualūs tuo, kad parodys, ar pamatysime tokių „chebryčių“ veikimą valstybės reikaluose“, – sakė I.Segalovičienė.
Sekmadienį, birželio 9 d., naujienų portalas „15min.lt“ paskelbė, jog su „Foxpay“ susijusios „iSun“ grupės veikloje aktyviai dalyvavo už finansinius nusikaltimus kalėjęs V.Germanas, anksčiau žinomas Viliaus Židelio pavarde. Jis yra „iSun“ steigėjos, valdybos pirmininkės bei vienintelės „Foxpay“ savininkės Ievos Trinkūnaitės sugyventinis.
Tuo metu M.Navickienės sutuoktinis Mindaugas Navickas „Foxpay“ valdyboje dirbo nuo 2022 metų. Taip pat jis nuo praėjusių metų pabaigos iki šių metų pradžios buvo šios įmonės direktorius. Visgi, Lietuvos bankui pradėjus tyrimus, M.Navickas pasitraukė iš „Foxpay“ valdybos.
Kaip rašoma „15min.lt“ publikacijoje, V.Germanas bei M.Navickas priiminėdavo įmonių grupės „iSun“ kertinius darbuotojus ir padalinių vadovus.
M.Navickui priklauso 3 proc. „iSun Lithuania“ akcijų, o M.Navickienės naujausioje interesų deklaracijoje nurodoma, kad jis yra vadovavęs ir kitoms su I.Trinkūnaite ir V.Germanu susijusioms įmonėms – „Swiss wealth management“, „GlobalPass“ ir „Swissmoney“.
Pati M.Navickienė portalui „15min.lt“ teigė, kad su V.Germanu nebendrauja. Anot ministrės, paskutinį kartą su juo matėsi praėjusių metų vasarą.
Portalo duomenimis, V.Germanas bent tris kartus buvo teisiamas už sukčiavimą ir už šiuos nusikaltimus kalėjo bent keletą metų. Nuo jo veiksmų yra nukentėjusios įmonės „Mineraliniai vandenys“, „Eugesta“, „Danske Bank“, „West Express“.
Lietuvos bankas vykdo „Foxpay“ patikrinimą. Įmonės atžvilgiu yra pradėta Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme numatyta vertinimo procedūra. Kad ji vis dar vyksta patvirtino Vyriausybės spaudos tarnyba.
Kilus abejonių dėl finansinių technologijų įmonės „Foxpay“, generalinė prokurorė Nida Grunskienė pavedė STT atlikti faktinių aplinkybių patikslinimą.
G.Šimkus Lietuvos banko atsakomybės nemato
Premjerei Ingridai Šimonytei pareiškus, kad dėl „Foxpay“ situacijos turi klausimų institucijoms, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus nemano, jog funkcijos buvo atliekamos netinkamai.
Anot jo, kai 2022 m. I.Trinkūnaitei, susijusiai su už finansinius nusikaltimus teistu Viliumi Germanu, buvo leista įsigyti „Foxpay“, LB neturėjo informacijos, kurios pagrindu galėjo priimti kitokį sprendimą.
„Ne, nematau Lietuvos banko atsakomybės. Mes įvertinome visą informaciją, turėtą to sprendimo priėmimo metu. Ir teisės aktuose nustatytų pagrindų nepritarti ir nesuteikti to leidimo nuturėjome“, – antradienį, birželio 11 d., žurnalistams teigė G.Šimkus.
Jis taip pat teigė, kad nors viešojoje erdvėje sklando informacija, kada institucija skelbs tyrimo rezultatus, ji yra neteisinga. „Mes niekada nekomunikavome apie terminus. Tai buvo viešojoje erdvėje minimos datos, bet tai nėra LB informacija“, – sakė jis.
