Konkurencijos taryba apie šį savo sprendimą pranešė gegužės viduryje. Anot institucijos, franšizės davėjo „Capital Realty“ franšizės tinklo nariams teiktos rekomendacijos dėl komisinio mokesčio dydžio yra neteisėtos. Visgi, pasak įmonės vadovo, sprendimą Konkurencijos taryba priėmė neįvertinusi visų aplinkybių, jis neigiamai veikia verslo aplinką ir stabdo įmonės investicijas.
„Metai iš metų vystėme šį verslo modelį, stengėmės užtikrinti vieningą vartotojų patirtį bei elementariai pelningą veiklą – tiek biuro, tiek ir brokerio, tačiau ilgametis mūsų darbas ir pastangos gerinti nekilnojamojo turto rinkos paslaugų kokybę Lietuvoje buvo prilygintos neva kartelio organizavimui“, – spaudos konferencijoje kalbėjo „Capital Realty“ vadovas D.Semionovas.
„Su šiuo nutarimu kategoriškai nesutinkame ir ketiname apskųsti jį teisme. Man atrodo, kad visos valstybės institucijos turi tarnauti žmonėms. Ta praktika, kuri vyksta su Konkurencijos taryba, yra žalinga“, – aiškino įmonės vadovas, vėliau paaiškinęs, kad 20 įmonių planuoja teikti kolektyvinį ieškinį.
Anot D.Semionovo, Tarybos nutarimas, kad agentūra tikslingai nustatė žemą – 3 proc. siekiantį – komisinio mokesčio dydį, yra neteisingas, nes įmonės brokeriai gali savarankiškai spręsti, kokio dydžio komisinį mokestį taikyti santykiuose su klientais.
„Jeigu brokeriui atrodo, kad tas dydis turi būti kitoks, jis turi jį suderinti su vadovu. Komisinio mokesčio taikymas yra toks, kokį brokeris pats pasirenka“, – teigė įmonės vadovas.
Kaip pabrėžė įmonei atstovaujantis advokatas Darius Miniotas, Konkurencijos taryba neteisingai kvalifikavo teisinius santykius tarp „Capital Realty“ ir franšizės tinklo narių. Anot advokato, šioje byloje Taryba turėjo nagrinėti ne horizontalius franšizės narių santykius, o vertikalius – santykį tarp „Capital Realty“, kaip franšizės davėjo, ir „Capital“ tinklo narių, kaip franšizės gavėjų.
„Tą pagrindinę teoriją, kad čia buvo sudarytas susitarimas tarp konkurentų, pagrindžia tik keli elektroniniai susirašinėjimai. Mes nekalbame apie kažkokį kartelinį susitarimą, kurį sudarė visi rinkos brokeriai. Mes kalbame apie susitarimą, kurį sudarė 20 rinkos dalyvių“, – teigė advokatas.
„Kaip franšizės davėjai, siekėme užtikrinti, kad brokeriai savo veikloje ne tik naudotų tą patį prekės ženklą, bet ir teiktų aukštos kokybės paslaugas, laikydamiesi aukščiausių standartų. Būtų neprofesionalu, jei, nupirkę franšizę, mes nesirūpintumėme bendru tinklo įvaizdžiu. Todėl šią rekomendaciją kartu su kitomis teikėme tinklo nariams, tačiau tai niekada netapo privaloma veikimo sąlyga. Tai rodo ir tai, kad komisinio mokesčio vidurkis tiriamuoju laikotarpiu nei vienais metais nesiekė 3 procentų“, – akcentavo D.Semionovas.
Anot „Capital Realty“, komisinių mokesčių vidurkis 2013–2020 m. svyravo tarp 1,89–2,67 procentų.
Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos (LNTAA) direktorė Inga Andriulevičienė akcentavo, kad tokie teisminiai procesai apsunkina didelių pajamų neuždirbančių nekilnojamojo turto agentūrų veiklą. Anot I.Andriulevičienės, teisme įmonėms sudėtinga bylinėtis su valstybės įstaiga, kuri „į situaciją žiūri paviršutiniškai“.
Be to, anot I.Andriulevičienės, tokiomis baudomis apsunkinant nekilnojamojo turto agentūrų darbą, vis daugiau brokerių ima dirbti savarankiškai, o tai bendroje rinkoje kuria šešėlį.
„Tokios baudos neatgraso nuo nusikaltimo, jos atgraso toliau vystyti verslą“, – pridūrė LNTAA vadovė.
„Capital Realty“ pajamos 2023 metais siekė beveik 879,9 tūkst. eurų, o pelnas sudarė 71,2 tūkst. eurų. 2022 metais įmonės pelnas sudarė 509 eurus, o pardavimo pajamos siekė 893, 2 tūkst. eurų. Birželio 10 dienos duomenimis, įmonės pradelsta nepriemoka Valstybinei mokesčių inspekcijai siekė 22,9 tūkst. eurų.
Konkurencijos taryba: institucijų sprendimų pagrįstumą vertina teismai
Reaguojant į „Capital Realty“ ketinimus kreiptis į teismą ir apskųsti Konkurencijos tarybos sprendimą, jos atstovas Elonas Šatas sako, kad NT įmonė nėra vienintelė, kuri nubausta už Konkurencijos įstatymo pažeidimą, nesutinka su tarybos sprendimu.
„Lietuvoje priežiūros institucijų priimtų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą vertina teismai, o ne įstatymus pažeidusios bendrovės, kurių pagrindinis siekis neretai yra išvengti sankcijų ar išsaugoti reputaciją. Tad pažeidime dalyvavusios įmonės, nesutinkančios su Konkurencijos tarybos sprendimu, turi teisę ir galimybę ginčyti jį teisme“, – nurodo Tarybos vyriausiasis patarėjas E.Šatas.
Jo teigimu, prieš priimdama galutinį nutarimą bet kurio pažeidimo atveju, Konkurencijos taryba atlieka išsamų tyrimą, o įmonės, įtariamos pažeidimu, turi galimybę pateikti savo argumentus dėl preliminarių išvadų pagrįstumo.
„Nagrinėjamu atveju atlikusi visus minėtus tyrimo veiksmus ir surinkusi pakankamai įrodymų, institucija nustatė, jog „Capital Realty“ ir 20 agentūrų ribojo tarpusavio konkurenciją, derindamos minimalų komisinį atlygį už teikiamas paslaugas. Tokiais susitarimais buvo apribotos vartotojų galimybės įsigyti nekilnojamojo turto brokerių paslaugas pigiau, o bendrovės galėjo uždirbti daugiau būtent vartotojų sąskaita.
Tai, jog įmonės šiuo atveju veikė franšizės tinkle, nereiškia, jog jos nebuvo viena kitos konkurentėmis. Būtent todėl sprendimus dėl savo paslaugų kainų jos turėjo priimti savarankiškai, nederindamos tokių veiksmų su kitomis franšizės tinklo dalyvėmis“, – rašoma Konkurencijos tarybos komentare.
