Už Vyriausybės inicijuotą projektą po svarstymo balsavo 108, susilaikė 9, prieš 1 parlamentaras. Seimas dėl šio projekto turės balsuoti dar vieną kartą priėmimo stadijoje.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) praeitą savaitę pritarė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo numatoma šį mokestį bankams taikyti dar metams. Priėmus sprendimą BFK pirmininkas Mindaugas Lingė teigė, kad komitetui pavyko apjungti tris pasiūlytus šio mokesčio pratęsimo variantus į vieną.
Tikimasi, kad pratęsus mokestį gynybos tikslams būtų sugeneruota 60 mln. eurų.
Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus ir jo pavaduotojas Andrius Palionis pateikimo stadijoje siūlė dar metams – iki 2025-ųjų pabaigos – pratęsti bankų laikinojo solidarumo mokestį.
Taip pat Seimo opozicinių frakcijų atstovai siūlė taikyti bankų solidarumo mokestį neribotą laiką. Kaip teigė iniciatoriai, tokiu būdu bus surenkami papildomi mokesčiai į valstybės biudžetą ir sudarytos galimybės sparčiau užtikrinti šalies saugumą.
Anksčiau Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė tikino nesuprantanti, kodėl bankai turi mokėti daugiau nei kiti stambieji verslai. Anot jos, jokiam kitam sektoriui, periodiškai gaunančiam didesnes pajamas dėl išorės sąlygų, tokie apmokestinimai nėra taikomi.
Politikų idėjoms nepritarė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius, kuris teigė, kad „laikinumo“ pažadas vėl panaudotas atmesti kritiką sprendimams, neigiamai veikiantiems Lietuvos verslo aplinką.
Vistik pasiūlymą pratęsti bankų solidarumo įnašą palaiko šalies vadovas Gitanas Nausėda.
