Šių metų kovo–balandžio mėnesiais atlikta gyventojų nuomonės apklausa rodo, jog 56 proc. apklaustųjų sutinka, kad jų gyvenamajame mieste ar rajone trūksta būstų už prieinamą kainą. Vos 10 proc. gyventojų galvoja, jog įperkamų būstų pakanka, o ketvirtadalis gyventojų neturi nuomonės dėl prieinamo būsto pasiūlos.
Būsto įperkamumo, nuomos bei paskolos aspektai didžiausią nerimą kelia 18–35 metų amžiaus gyventojams. 46 metų ir vyresniems respondentams didesnį susirūpinimą kelia karo grėsmė bei pragyvenimo išlaidos, o vyresni nei 56 metų apklausos dalyviai labiausiai jaudinasi dėl sveikatos priežiūros sistemos. Tarp apklaustųjų didesnė dalis vyrų akcentuoja ekonominių problemų svarbą.
Net du trečdaliai apklaustų nuomininkų šiuo metu nuomojasi būstą, nes neturi kitos galimybės. 16 proc. respondentų gyvena su kitais asmenimis tam, kad galėtų susimokėti už nuomą. Tokia pat dalis nuomininkų renkasi būsto nuomą dėl lankstesnės galimybės pakeisti gyvenamąją vietą, rodo apklausa.
Vertinant verslo ir privačių subjektų nuomojamų objektų patrauklumą nustatyta, jog 44 proc. apklaustų nuomininkų būtų labiau linkę nuomotis būstą iš privačių asmenų, o 46 proc. nuomininkų tvirtina, kad nuomos pasiūlos šaltinis jiems neturi didelės reikšmės.
85 proc. apklaustųjų nurodė, kad gyvena jiems nuosavybės teise priklausančiame būste. Verta paminėti, jog, Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) duomenimis, nuosavo būsto dalis Lietuvoje sudaro apie 90 proc. ir yra didžiausia tarp organizacijos narių.
Apklausos duomenimis, Vilniuje ir Kaune nuomojamame būste dažniau gyvena 18–25 metų amžiaus moterys.
55 proc. apklaustų respondentų, gyvenančių nuomojamame būste, per artimiausius dvejus metus planuoja įsigyti nuosavą būstą. Apklausos duomenimis, 45 proc. respondentų, gyvenančių nuomojamame būste, dvejų metų laikotarpiu įsigyti nuosavo būsto nesirengia.
Du trečdaliai apklaustųjų Lietuvos gyventojų vienareikšmiškai pritaria, kad Vyriausybės vykdoma būsto politika yra netikslinga ir neužtikrina gyventojams prieinamo būsto pasiūlos.
Iš 70 apklaustų respondentų, gyvenančių nuomojamame būste, 48 per artimiausius dvejus neplanuoja įsigyti nuosavo būsto, nes neišgalės sutaupyti pradinio įnašo sumos, reikiamos būstui įsigyti. 62 proc. Vilniuje gyvenančių nuomininkų pradinio įnašo priežastį įvardija kaip didžiausią kliūtį būstui įsigyti.
46 proc. apklausos dalyvių mano, kad Vyriausybė turėtų skatinti plėtotojus statyti daugiau municipalinių būstų už prieinamą kainą pagrindinių sričių darbuotojams, pvz., slaugytojams, policininkams ir mokytojams, kad šie galėtų gyventi šalia darbo. Didesnė dalis respondentų, pasirinkusių municipalinio būsto alternatyvą, yra vyrai.
Šiuo metu didžiąją šalies būstų fondo dalį sudaro namai, pastatyti iki 1990 metų, o dauguma Lietuvos gyventojų (66 proc.) gyvena daugiabučiuose namuose, pastatytuose dar 1961–1990 metais.
M. Statulevičius: situacija atspindi įperkamumo dugną
„Daugiau negu pusė respondentų sutinka ir supranta, kad jų miestuose ir rajonuose yra nepakankama būsto pasiūla už prieinamą kainą. (...) Situacija tikrai atspindi tą įperkamumo dugną, įperkamo būsto stygių ir galimybių stygių“, – pirmadienį pristatydamas naująją būsto įperkamumo studiją kalbėjo LNTPA vadovas M. Statulevičius.
Anot M. Statulevičiaus, pagrindinės priežastys, dėl kurių gyventojai neįsigyja nuosavo būsto, yra pradinio įnašo neturėjimas, taip pat pajamų trūkumas.
85 proc. apklaustųjų nurodė, kad gyvena jiems nuosavybės teise priklausančiame būste. Verta paminėti, jog, Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) duomenimis, nuosavo būsto dalis Lietuvoje sudaro apie 90 proc. ir yra didžiausia tarp organizacijos narių. Apklausos duomenimis, Vilniuje ir Kaune nuomojamame būste dažniau gyvena 18–25 metų amžiaus moterys.
„Kalbame apie būsto kaitos rodiklį, kuris Vakaruose yra penki ir daugiau – tai reiškia, kad žmonės penkis kartus ir daugiau per savo gyvenimą keičia būstą. Pas mus kol kas keičia iki trijų kartų, bet tas rodiklis tikrai turi potencialo gerėti ir augti“, – aiškino M. Statulevičius.
Kaip teigė LNTPA vadovas, būsto įperkamumo problemą iš dalies skatina ir tai, kad Lietuvoje nėra vienoje institucijoje, pavyzdžiui, Aplinkos ministerijoje, sutelkto nacionalinės būsto politikos valdymo, dėl kurio stringa ir statybos sąlygas lengvinančių teisės aktų pokyčiai. Būsto rinkos plėtrą, jo teigimu, apsunkina ir stringanti daugiabučių renovacija.
