Praėjusį ketvirtadienį šiai Seimo narės konservatorės Dalios Asanavičiūtės pateiktai iniciatyvai pritarė 61 parlamentaras, prieš nebuvo, susilaikė 7. Įstatymo pataisų dabar imsis Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.
Pasak D. Asanavičiūtės, Lietuvoje didėjant iš užsienio atvykusių darbuotojų skaičiui, svarbu užtikrinti, kad gyventojai gautų paslaugą valstybine kalba bent baziniu jos lygiu.
„Kadangi užsieniečių, gyvenančių Lietuvoje, skaičius jau viršijo 200 tūkst. ir Valstybinės kalbos įstatymas vis dėlto numato valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime, kalbos apsaugą, kontrolę ir atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus, manyčiau, kad būtina numatyti tokį specifinį reikalavimą. (...) Ši nuostata aiškiai pasako, kad, jeigu tu dirbi aptarnavimo sektoriuje, tu turi mokėti lietuvių kalbą baziniu lygiu“, – pateikdama projektą iš Seimo tribūnos sakė D. Asanavičiūtė.
Jeigu valstybė numato tam tikrą prievolę arba reikalavimą, tai, jos manymu, valstybė turėtų ir padėti užsieniečiui tą prievolę įgyvendinti, tai yra išmokti lietuvių kalbą tam tikru baziniu lygiu.
„Užimtumo tarnyba jau teikia nemokamus lietuvių kalbos kursus tiek esantiems Užimtumo tarnybos sąrašuose, tiek ir žmonėms, kurie jau dirba, taip pat universitetai teikia kursus. Tuo labiau, kad įstatymo įsigaliojimą siūlome nuo kitų metų balandžio 1 dienos. Taigi užtektų ir laiko, ir galimybių sudėlioti nemokamų kursų teikimo ir prieinamumo problematiką“, – sakė D. Asanavičiūtė.
Įstatymo pataisoms ragino pritarti ir „valstietis“ Stasys Tumėnas.
„Teisiniu požiūriu tai, kas darosi prekybos centruose, viešosiose erdvėse ir panašiai, yra Lietuvos piliečių lingvistinių teisių pažeidimas“, – sakė jis.
Svarstė, kad įstatymo pataisos perteklinės
Tuo tarpu Seimo narė „laisvietė“ Ieva Pakarklytė mano, kad įstatymo pataisos yra perteklinės, nes jau dabar Valstybinės kalbos įstatyme yra numatytas reikalavimas aptarnauti pardavimų ir paslaugų srityse gyventojus lietuvių kalba.
„Ar tikrai yra problema, kad trūksta dar naujų reguliavimų ir naujų įstatymų, ar problema yra vis dėlto įgyvendinimo srityje?“, – svarstė parlamentarė.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Viktoras Pranckietis irgi bandė apginti ir kitos pusės teises, tai yra tų žmonių, kurie atvyksta į Lietuvą.
„Staiga jiems pasakome, kad tu tik lietuviškai turi kalbėti. Ką mes pakeisime tiems žmonėms, įrašydami reikalavimą į įstatymą? Mes pakeisime tik jų mąstymą apie Lietuvą. O tas mąstymas yra toks: mane čia verčia, ir per kažkokį laiką, ir labai staigiai. Mes nepadedame tiems atvažiavusiems, bet priešingai, motyvuojame juos nusisukti nuo Lietuvos. Aš nesu prieš tą įstatymą, bet manau, kad jis yra perteklinis. (...) Lietuviai yra daugiakalbiai ir visi gali suprasti norinčius kalbėti žmones“, – tvirtino V. Pranckietis.
Siūloma, kad Valstybinės kalbos įstatymo pataisos įsigaliotų 2025 m. balandžio 1 d.
ELTA primena, kad Vyriausybė metams pratęsė terminą, per kurį įsidarbinti norintys Ukrainos pabėgėliai turėtų išmokti valstybinę lietuvių kalbą. Ministrų kabineto sprendimu, užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga, dar nebus taikomas kriterijus dėl valstybinės kalbos mokėjimo. Laikinoji apsauga pratęsta vieneriems metams – iki 2025 m. kovo 4 d.
