Plačiau apie įvykį jau anksčiau rašė portalas lrytas.lt.
Lėktuvas „Boeing 777“ drebėjo taip smarkiai, kad žmonės ir bagažas išsibarstė po visą lėktuvo saloną. Lėktuvui teko leistis Bankoke (Tailandas).
Kas gi sukelia turbulenciją ir kiek ji pavojinga, nagrinėjo „bbc.com“.
Tie, kurie dažnai skraido lėktuvais, žino, kaip orlaivis sukrečiamas jam patekus į turbulencijos zoną. Lėktuvas ne tik dreba, bet ir per kelias sekundes gali įgyti arba prarasti kelis šimtus metrų aukščio.
Dažniausiai turbulencija įvyksta debesyse, kur yra kylančių ir besileidžiančių oro srovių. Tačiau yra ir kitų turbulencijos rūšių: pavyzdžiui, bangų turbulencija, kai oro srovės atsitrenkia į kliūtį, pavyzdžiui, kalnų masyvą, atsimuša nuo jo ir sudaro į jūros bangas panašias oro bangas, rašo „bbc.com“.
Turbulencijos zonos taip pat susidaro už skrendančio lainerio, ypač didelio, uodegos. Patekimas į jas gali liūdnai baigtis paskui skrendančiam lėktuvui – tokių atvejų yra buvę. Štai kodėl skrydžių vadovai rūpinasi, kad tarp orlaivių visada būtų pakankamas atstumas, ypač netoli oro uostų, kur ta pačia kryptimi skrenda daug orlaivių.
Yra ir vadinamoji giedro dangaus turbulencija, kuri atsiranda ne debesyse, o giedrame danguje, esant geram matomumui ir kurios neįmanoma aptikti lėktuvuose esančiais meteolokatoriais.
Tokio tipo turbulencija atsiranda savotiškose oro upėse, dažniausiai 12–15 km aukštyje. Šio srauto ir aplinkinio oro greičių skirtumas gali siekti iki 150 kilometrų per valandą. Turbulenciją sukelia trintis tarp šių dviejų sričių.
Kiek tai pavojinga?
Šiuolaikiniai lėktuvai suprojektuoti atsižvelgiant į turbulenciją, todėl daugeliu atvejų keleiviams ir įgulai ji nėra pavojinga, tik nemaloni, jei esate prisisegę diržus.
Tačiau ekstremaliais atvejais stiprūs slėgio pokyčiai ir greitas oro masių judėjimas gali būti pavojingi lėktuvo konstrukcijos vientisumui.
Laimei, tai pasitaiko itin retai, o dažniausiai pagrindinis pavojus orlaivyje esantiems žmonėms kyla dėl staigaus supurtymo, kuris nubloškia visus, neprisisegusius saugos diržų.
JAV Nacionalinės transporto saugos valdybos duomenimis, 2009–2022 m. JAV oro linijų bendrovėse įvyko 163 rimti su turbulencija susiję sužeidimai, t. y. vidutiniškai apie 12 atvejų per metus.
Ką galima padaryti?
Prieš kiekvieną skrydį pilotai gauna specialias meteorologines ataskaitas, kuriose nurodomos galimos turbulencijos vietos maršrute. Tai padeda planuoti skrydį, pavyzdžiui, vengti stiprių audrų, kurios kelia tam tikrą grėsmę orlaiviui ne tik dėl galimos turbulencijos.
Tokiomis priemonėmis negalima išvengti „giedro dangaus turbulencijos“, tačiau apie ją galima įspėti kitų orlaivių, skrendančių tuo pačiu oro koridoriumi, pilotus. Tokiu atveju lėktuvo įgula gali iš anksto imtis priemonių: pabandyti pakeisti maršrutą, pakilti arba nusileisti, sumažinti greitį ir į sėdynes susodinti keleivius.
Būtent dėl turbulencijos nenuspėjamumo pilotai rekomenduoja keleiviams viso skrydžio metu prisisegti saugos diržus.
Komercinės oro linijų bendrovės reguliariai rengia mokymus pilotams, įskaitant ir mokymus, kaip valdyti orlaivį esant turbulencijai. Šiuolaikiniai autopilotai taip pat padeda įveikti turbulenciją, nes padeda išlaikyti lėktuvą tam tikrame aukštyje, vis dėlto esant stipriai turbulencijai tai negelbsti.
Ar turbulencijos atvejų dažnėja?
Kai kurie tyrėjai mano, kad dėl klimato kaitos padidėjo turbulencijų tikimybė.
Praėjusiais metais Jungtinės Karalystės Redingo universiteto mokslininkai nustatė, kad nuo 1979 m. iki 2020 m. Šiaurės Atlanto kelyje stiprių turbulencijų skaičius padidėjo 55 proc.
Jie tai aiškino vėjo greičio pokyčiais didesniame aukštyje dėl šiltesnio oro, kurį lemia anglies dioksido išmetimas.
Kiti ekspertai nurodo, kad dažnesnį turbulencijos pasireiškimą galima paaiškinti ir tuo, kad daugiau skraidome. Judresni maršrutai sumažina pilotų galimybes apskristi turbulencijos zoną, nes jie turi išlaikyti minimalų atstumą nuo kitų orlaivių.
