Arūnas Karaliūnas. Atliekų rūšiavimo sėkmei būtina stipri motyvavimo sistema

Nepaisant šios aplinkybės, neapleidžia abejonės dėl prievolės naudos ir
efektyvumo.

Visas kitas atliekas kauniečiai jau įprato rūšiuoti ir dėl to pernelyg
nesišiaušia. Pakuočių tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ kartu su
įmone „Kauno švara“ bei Kauno savivaldybe atliktas konteinerių
patikrinimas atskleidė, kad gyventojai moka rūšiuoti atliekas.

Jeigu nevykusių pavyzdžių aptinkama, nereikėtų iškart kaltinti gyventojų
dėl atsakomybės stokos ir nenoro prisidėti prie miesto švarinimo.

Įsivaizduokite situaciją: žmogus nulipa iš penktajame aukšte esančio
buto ir atitempia du maišus atliekų prie konteinerio, o tuomet
paaiškėja, kad jį iki viršaus jau užkišo kaimynai. Išeitys kelios –
palikti maišus prie konteinerio, sumesti juos į kitokioms atliekoms
skirtus konteinerius arba neštis namo. Sunku įsivaizduoti žmogų, kuris
pasirinktų pastarąjį sprendimą.

Dalis atsakomybės dėl netinkamai surūšiuotų atliekų tenka ir jų
išgabenimu užsiimančioms įmonėms. Jeigu joms trūksta pajėgumų, reikia
priimti daugiau darbuotojų, įsigyti technikos ir tartis su savivaldybės
atstovais dėl naujų tarifų.

Tiek miesto valdžia, tiek gyventojai turėtų sutarti, ar sutinka daugiau
mokėti už švaresnį miestą. Visiškai klaidinga manyti, kad atliekų
rūšiavimas gali sumažinti išlaidas už jų tvarkymą. Tarifai tik didėja,
ir kitaip nebus. Sąskaitos nesumažėtų net ir tuomet, jeigu visi
gyventojai nepriekaištingai rūšiuotų atliekas.

Štai Lietuvoje veikianti taros užstato sistema rodoma pavyzdžiu visai
Europai, nes šalies gyventojai grąžina neįtikėtinai didelę dalį įsigytos
taros. Svarstoma, kad taip elgiamasi ne dėl ekologiškų minčių lavinos,
o dėl skurdo, mat taros surinkimas tapo pelninga benamių veikla.

Nepaisant tokių svarstymų, rezultatas pasiektas – vis mažiau
plastikinės taros mėtosi pakrūmėse ir grąžinama perdirbti, bet reikėtų
neužmiršti, kad kuo daugiau jos grąžinama, tuo brangiau sistema kainuoja
mokesčių mokėtojams. Galutinis rezultatas – švaresnė aplinka ir
didesnės išlaidos.

Ko galima tikėtis iš prasidėsiančio maisto atliekų rūšiavimo?

Kauno regione nuspręsta perdaryti esamus konteinerius. Juose įmontuota
plastikinė kapsulė, į kurią bus galima mesti popierinius maišelius su
maisto likučiais.

Už tokį sprendimą jau galima pagirti. Vilniaus regiono savivaldybė
nusprendė eiti kitu keliu – jos gyventojams dalija vienkartinius
oranžinės spalvos maišelius, skirtus maisto atliekoms. Gyventojai juos
turėtų mesti į mišriųjų atliekų konteinerius, o vėliau maišeliai
atrenkami.

Daug fizinio darbo reikalaujanti ir neefektyvi sistema – tai pripažino
net atliekų surinkimu užsiimančios Vilniaus įmonės. Oranžiniai
maišeliai naudojami ne tik maisto atliekoms, o jų galima aptikti
įvairiuose konteineriuose.

Kaune nustatyta tvarka – taip pat ne be trūkumų, nes sunku
įsivaizduoti, kaip ji veiks praktiškai.

Gyventojams teks kurį laiką kaupti maisto atliekas namuose. Kur bus jų
kaupimo vieta – virtuvė, šaldytuvas, o gal balkonas? Suprantama,
niekas nenori, kad namuose tvyrotų bjaurus tvaikas, todėl skubama
sugedusiu maistu atsikratyti. Paprasčiausia tai padaryti kartu su
kitomis atliekomis.

Maisto atliekas teks kaupti kažkokioje taroje. Jas bus galima mesti į
specialią konteinerių ertmę popieriniuose maišeliuose, tačiau labiausiai
tam tinka plastikiniai maišeliai, nes jie nepraleidžia skysčių.

Tokiu atveju kauniečiai raginami iš atneštų prie konteinerio maišelių
išpurtyti atliekas, o maišelį įmesti į greta esantį konteinerį. Ar
tikrai atsiras daug žmonių, kurie pakeliui į darbą to imsis? Labai
tikėtina, kad didžioji dalis plastikinių maišelių su visu turiniu skries
į vieną konteinerį, o tokiu atveju rūšiavimas lyg ir netenka prasmės.

Bet kuri aplinkos švarinimo sistema nebus efektyvi, kol gyventojai
neturės motyvacijos joje aktyviai dalyvauti, o efektyviausiai veikia
finansinė paskata. Geriausias įrodymas – taros užstato sistema.

Suprantama, tokia sistema negali vienodai sėkmingai veikti visose
srityje, tačiau nustatant gyventojams naujus įpareigojimus vertėtų
pagalvoti, ko jie už atliktą darbą galėtų tikėtis. Abstrakčios kalbos
apie švaresnę aplinką ateities kartoms – ne efektyviausia poveikio
priemonė.