„Esame apsisprendę, komiteto išvada yra aiški. Tai tada projektų sujungimas yra įvykęs“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje kalbėjo M.Lingė.
Šeši komiteto nariai balsavo už tai, kad mokestis būtų pratęstas metams, o keturi – jog būtų taikomas nuolatos.
Kaip posėdžio metu teigė socialdemokratas Liudas Jonaitis, toks mokestis turėtų būti taikomas nuolatos, nes bankai vis didina savo įkainius.
„Dabar pakalbame su gyventojais ir patys jaučiame, kad visą laiką kortelės mokestis didėja, pavedimų mokestis didėja, tai tegul bankai susiplanuoja tokį neterminuotą mokestį“, – posėdžio metu aiškino L.Jonaitis.
„Nuolatos. Arba bent iki tol, kol tęsis karas Ukrainoje“, – balsavimo metu teigė parlamentaras.
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė teigė, kad neterminuotas solidarumo įnašo pratęsimas sustabdytų bankų, ypatingai mažesnių, augimą, nes jie būtų skatinami neinvestuoti.
„Kalbant apie neterminuotą mokestį, tokiu atveju įsijungia daugiau grėsmių konkurencinėje aplinkoje. Nes toks mokestis neskatintų auginti skolinimo apimčių dalyviams, kurie yra mažesni“, – teigė J.Varanauskienė.
Taip pat LB atstovė informavo, kad vis dar yra laukiama Europos Centrinio Banko (ECB) išvados dėl solidarumo mokesčio.
„Šios dienos rytui atsakymo dar neturėjome“, – sakė ji.
Bankų ir LLRI atstovai siūlė mokesčio nepratęsti
Posėdyje dalyvavęs Laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Leonardas Marcinkevičius teigė, kad mokesčio pratęsimas neigiamai paveiks sektorių bei padidins jo neapibrėžtumą. Be to, anot jo, atsisakoma vertinti šio poveikio mastus, prisidengiant mokesčio „laikinumu“.
„Laikinumas nustatyme veda prie ciklinės argumentacijos. Nes sakoma, kad iniciatyva dėl savo laikino pobūdžio neturės žalingo poveikio. Ir atsisakoma vertinti jos pasekmes, nes jis tokioms priemonėms nėra reikalingas. Ir gaunasi, kad pratęsus solidarumo mokestį dar metams po to, vėl būtų galima kartoti argumentą, kad jis laikinas, todėl pagrįsti, jog poveikio nėra, neprivaloma“, – komentavo L.Marcinkevičius.
„Neįmanoma, kad iš sektoriaus paėmus 60 mln. eurų nebus jokių neigiamų pasekmių“, – tvirtino jis
LLRI atstovas mano, kad racionaliausia būtų mokesčio nepratęsti. Bet vis tik jį pratęsus, anot jo, reikalingas poveikio vertinimas.
„Racionaliausias sprendimas būtų iš viso mokesčio nepratęsimas. Jeigu visgi bus nuspręstą, tai prieš imantis sprendimo turi būti įvertintas poveikis ir pripažinti, kad neigiamą poveikį jis turės. Finansų sektoriaus dalyviai turi būti užtikrinti, kad už metų nebus taip pat“, – aiškino jis.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė posėdyje tvirtino, kad ECB ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) neigiamai vertina tokį mokestį ir jo poveikį užsienio investicijoms. Be to, anot jos, kadangi keičiamas mokesčio surinkimo pagrindas, prieš jį pratęsiant, Lietuva turėtų jį suderinti su ECB.
„ECB ir TVF praeitais metais yra pasisakę kritiškai dėl to projekto, nes jis žeidžia šalies konkurencingumą, ypač jeigu būtų tęsiamas toliau. Ir Fondas jį pavadino užsienio investuotojų mokesčiu, su kuo mes sutinkame“, – sakė E.Čipkutė.
„Atkreipiame dėmesį, kad projektas turėtų būti derinamas su ECB, nes tai yra iš esmės naujas mokestis“, – pabrėžė ji.
Gegužės pabaigoje Seime pateikti valdančiųjų ir opozicijos siūlymai pratęsti bankų solidarumo įnašą. Tiek Vyriausybės siūlymui mokestį pratęsti metus laiko ir keisti jo bazę, tiek opozicijos iniciatyvai taikyti įnašą neribotą laiką, parlamentas po pateikimo pritarė.
Tikimasi, kad pratęsus mokestį metams, gynybos tikslams būtų sugeneruota 60 mln. eurų.
Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus ir jo pavaduotojas Andrius Palionis pirmieji pasiūlė dar metams – iki 2025-ųjų pabaigos – pratęsti bankų laikinojo solidarumo mokestį.
Taip pat Seimo opozicinių frakcijų atstovai siūlo taikyti bankų solidarumo mokestį neribotą laiką. Kaip teigė iniciatoriai, tokiu būdu bus surenkami papildomi mokesčiai į valstybės biudžetą ir sudarytos galimybės sparčiau užtikrinti šalies saugumą.
Anksčiau Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė tikino nesuprantanti, kodėl bankai turi mokėti daugiau, nei kiti stambieji verslai. Anot jos, jokiam kitam sektoriui, periodiškai gaunančiam didesnes pajamas dėl išorės sąlygų, tokie apmokestinimai nėra taikomi.
Politikų idėjoms nepritarė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Leonardas Marcinkevičius, kuris teigė, kad „laikinumo“ pažadas vėl panaudotas atmesti kritiką sprendimams, neigiamai veikiantiems Lietuvos verslo aplinką.
Vis tik pasiūlymą pratęsti bankų solidarumo įnašą palaiko šalies vadovas Gitanas Nausėda.
