Tuo metu buvęs premjeras ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad tokie strategijų atnaujinimai prieš kadencijos pabaigą yra bloga praktika.
„Energetinės strategijos įgyvendinimas sukurs apie 140 tūkst. darbo vietų ir Lietuvai leis sutaupyti 6 mlrd. eurų „, – antradienį žurnalistams Seime sakė D. Kreivys.
Jis priminė, kad strategijoje numatyta iki 2050 m. siekti visiško Lietuvos ekonomikos dekarbonizavimo. Šiam tikslui pasiekti, pasak jo, prireiks 150 mlrd. eurų.
„Pagrindiniai tikslai yra visą elektros energiją gaminti vietoje ir ja apsirūpinti ir niekam nemokėti už tai 2030 metais. Šiuo metu gaminamės apie du trečdalius reikalingos energijos. Prieš 4 metus, prasidėjus kadencijai, gaminome vos vieną trečdalį. O jau 2050 m. planuojamės dekarbonizuoti visą ekonomiką“, – komentavo jis.
„Šie pinigai bus investuotojų lėšos, tiek Lietuvos, tiek užsienio. Ir iki 2050 m., šios strategijos įgyvendinimui gali prireikti 150 mlrd. eurų“, – pridūrė jis.
Be to, energetikos ministras gynė ir pasirinkimą į strategiją įtraukti galimybę vystyti atominę energetiką. Anot jo, mažiau kenksmingi naujos kartos reaktoriai leidžia svarstyti tokią kryptį.
„Jeigu pasižiūrėsime į tai, kas vyksta pasaulyje, tai yra sukamasi atgal į atominę energetiką, nes dekarbonizacijos ir žaliojo kurso poreikiai nepatenkinami kitaip“, – tikino jis.
S. Skvernelis: nesuprantu šios strategijos poreikio
Tuo metu S. Skvernelis tikina, kad nesupranta kam reikalingas strategijos atnaujinimas, kai jau yra patvirtintas dokumentas iš 2018 m.
Taip pat, anot jo, netinkama praktika versti kitą Vyriausybę vadovautis tokiais „pamąstymais“.
„Apskritai nesuprantu esmės šios strategijos, kadangi ji patvirtinta 2018 m., po beveik 3 metų kruopštaus darbo ir yra numatyta iki 2050 m. Ir tai yra ydingiausia praktika, kuri gali būti, kadencijos pabaigoje nusprendus, jog reikia naujos strategijos, taip užmetant savo pamąstymus kitai Vyriausybei. Manęs tai neįtikina“, – žurnalistams tvirtino S. Skvernelis.
Taip pat buvusiam premjerui užkliuvo strategijoje paminimi šios Vyriausybės pasiekimai, kurie anot jo, jau buvo įgyvendinti anksčiau.
Jis vardina, kad tarp šių sprendimų patenka gaminančių vartotojų vystymas, atsinaujinančios energetikos ir vėjo parkų pasiekimai.
„Daugybė dalykų bandoma ten pritempti kaip pasiekimą strategijos įgyvendinimo metu, nors jau buvo atlikti anksčiau“, – tikino jis.
Galiausiai S. Skvernelis pabrėžė, kad nesupranta poreikio net nagrinėti atominę energetiką, kadangi ji yra pasenusi.
„Galbūt tik naujo tai, kad bandoma grąžinti į mūsų sistemą atominę energetiką, kas manęs neįtikina. Nes tai yra praeitis“, – aiškino S. Skvernelis.
NENS pirmą kartą kovo pabaigoje Seimo Ekonomikos komitete pristatė energetikos ministras Dainius Kreivys.
Ją Vyriausybė patvirtino gegužės pabaigoje.
Remiantis Energetikos įstatymu, Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija (NENS) turi būti peržiūrima ne rečiau kaip kas penkerius metus.
