„Pažadas yra turbūt suprantamas tos pusės taip, kaip jie norėtų įsivaizduoti. Mano pažadas yra parengti įstatymo projektą, kuris atliepia išskirtines aplinkybes, kurios yra susiformavusios bankų sektoriuje. (...) Jeigu matau, kad situacija yra išskirtinė ir išlieka netipinė dar bent vienerius metus, įvertinus poreikį gynybos finansavimui, yra teikiamas siūlymas pratęsti reguliavimą, kuris sukurtas išskirtinėms aplinkybėms įvertinti“, – penktadienį žurnalistams kalbėjo G. Skaistė.
„Politikai reaguoja į situaciją, kuri yra šiandien, pateikdami savo pasiūlymus. Poreikiai gynybos finansavimui tikrai dideli, todėl, man atrodo, šis sprendimas reaguojant į vis dar besitęsiančias išskirtines aplinkybes finansų sektoriuje yra geras būdas finansuoti gynybą tol, kol neturime pagrindinių pelno mokesčio įstatymo pakeitimo pajamų, kurios ateis 2026 m.“ – pažymėjo ji.
G. Skaistė tikino, kad bankų netenkina siūlymas pratęsti solidarumo įnašą, tačiau ji atkreipė dėmesį, jog sektoriaus pelningumas pastaraisiais metais yra „išskirtinai didelis“.
„Akivaizdu, kad bankai nėra patenkinti solidarumo įnašo įstatymo pakeitimu, tačiau atkreipsiu dėmesį, kad bankų pelningumas yra išskirtinai didelis pastaraisiais keliais metais. Todėl, mano nuomone, šio įstatymo priėmimas finansų rinkų stabilumui poveikio nepadarys“, – sakė ministrė.
„Mano uždavinys parūpinti papildomas lėšas, reikalingas gynybos finansavimui ir užtikrinti, kad žmonės gauna tinkamas paslaugas bankuose“, – akcentavo ji.
Galiausiai politikė tikino, kad opozicijos siūlymas taikyti solidarumo mokestį neribotą laiką negeneruotų papildomų pajamų.
„Jeigu tikslas yra turėti pajamas dabar gynybos finansavimui, jų pateiktas įstatymas negeneruoja papildomų pajamų. (...) Jeigu jis būtų priimtas toks, kokį yra pateikusi opozicija, 2025 m. iš jo nebūtų pajamų. Mūsų pagrindinis tikslas generuoti pajamas dabartiniams gynybos poreikiams, Vyriausybės pateiktas projektas atliepia tą lūkestį“, – teigė G. Skaistė.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Seime pateikti valdančiųjų ir opozicijos siūlymai pratęsti bankų solidarumo įnašą. Tiek Vyriausybės siūlymui mokestį pratęsti metus laiko, tiek opozicijos iniciatyvai taikyti įnašą neribotą laiką, parlamentas po pateikimo pritarė.
Tikimasi, kad pratęsus mokestį metams, gynybos tikslams būtų sugeneruota 60 mln. eurų.
Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus ir jo pavaduotojas Andrius Palionis pirmieji pasiūlė dar metams – iki 2025-ųjų pabaigos – pratęsti bankų laikinojo solidarumo mokestį.
Taip pat Seimo opozicinių frakcijų atstovai siūlo taikyti bankų solidarumo mokestį neribotą laiką. Kaip teigė iniciatoriai, tokiu būdu bus surenkami papildomi mokesčiai į valstybės biudžetą ir sudarytos galimybės sparčiau užtikrinti šalies saugumą.
Anksčiau Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė tikino nesuprantanti, kodėl bankai turi mokėti daugiau, nei kiti stambieji verslai. Anot jos, jokiam kitam sektoriui, periodiškai gaunančiam didesnes pajamas dėl išorės sąlygų, tokie apmokestinimai nėra taikomi.
Politikų idėjoms nepritarė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Leonardas Marcinkevičius, kuris teigė, kad „laikinumo“ pažadas vėl panaudotas atmesti kritiką sprendimams, neigiamai veikiantiems Lietuvos verslo aplinką.
Vis tik pasiūlymą pratęsti bankų solidarumo įnašą palaiko šalies vadovas Gitanas Nausėda.
