Sudėtingi laikmečio sprendimai
Šiais klausimais neseniai diskutuota ir Lietuvos logistų ir ekspediatorių asociacijos (LINEKA) kongrese bei konferencijoje.
Kaip pastebėjo veiklos 30-metį mininčios organizacijos prezidentas Tautginas Sankauskas, išlaikyti tiekimo grandinę, jos atsparumą ir tvarumą nūdienos sąlygomis – vis dar nemenkas iššūkis: „Šiandien susiduriame su dideliu neapibrėžtumu, tiek kalbant apie karo specifiką, tiek apie kitas realijas, tokias kaip situacija dėl Jemeno sukilėlių išpuolių Raudonojoje jūroje ar potvynių Kazachstane“.
LINEKA prezidiumo narė, tarptautinio Šiaulių oro uosto direktorė Aurelija Quezada antrina – neišvengiamos naujų transportavimo kelių paieškos bei pačių krovinių pobūdžio, srautų pokyčiai, nulemti besiplečiančių sankcijų Rusijai bei Baltarusijai, diktuoja sudėtingus ir brangiai kainuojančius logistikos sprendimus.
„Tai, jog pastaraisiais metais patyrėme krovinių mažėjimą, nemaža dalimi lėmė ir valstybinio įžvalgumo stoka – atkūrus Nepriklausomybę verslas buvo stipriai orientuojamas būtent į Rytų pusę, o įdirbio Vakarų šalių kryptimi faktiškai neturėjome. Prasidėjus karui, įprasti keliai pasikeitė, tą pačią Vidurio Aziją logistams pasiekti pasidarė sunkiau, krovinio nugabenimo laikas gerokai išsitęsė“, – kalbėjo Šiaulių oro uosto vadovė.
Matyti ir įvertinti aplinką
Nepaisant objektyvių aplinkybių, globaliu mastu Lietuva išlaiko ganėtinai aukštą poziciją – pagal pasaulinį logistikos indeksą (Logistics Performance Index – LPI) praėjusiais metais tarp 139 vertinamų valstybių Lietuva užėmė 38 vietą.
„Matyti aplinką, kurioje veikia logistikos atstovai, neabejotinai svarbu. Lyginamoji analizė padeda išgryninti tiek pačios logistinės grandinės svarbą šalių ekonomikoms, tiek prekybos logistikos iššūkius bei galimybes“, – sako LINEKA prezidentas.
Tad naujausi Pasaulio banko inicijuojami duomenys sykiu iliustruoja, kuria linkme būtina dirbti siekiant didesnio šalies konkurencingumo. Kaip vieningai įvardija ekspertai, šiandien transporto ir logistikos sektoriaus atstovus gelbsti paslaugų įvairovė. Paveikiausias to pavyzdys Lietuvoje – Klaipėdos uosto veiklos strategija, sako T.Sankauskas.
„Jo dinamika, paslaugų įvairovė bene reikšmingiausiai prisideda prie bendro šalies rodiklio. Klaipėdos uosto pranašumą prieš artimiausius kaimynus apklausoje taip pat akcentavo didžiųjų okeaninių linijų atstovai. Ir tai nenuostabu – laivybos ir paslaugų rinkinį mūsų uoste sudaro 26 vienetai, tuo metu latviai ir estai kartu sudėjus gali pasiūlyti perpus mažesnį paketą – vos 11–12 paslaugų įvairovę“, – iliustravo pašnekovas.
Pranašumą suteikia unikalios galimybės
T. Sankausko teigimu, paslaugų diversifikacijos prasme šiandien dar turime nemažai neišnaudoto potencialo. „Ir šiame kontekste pirmiausia matyčiau Šiaulių oro uostą, kuris savo galimybėmis, strategiškai patrauklia geografine vieta krovinių gabenimo rinką pajėgus papildyti reikšminga paslaugų įvairove“, – sako LINEKA prezidentas.
Šiaulių oro uosto direktorė A.Quezada neneigia – įmonė turi ambicijų tapti didžiausiu oro krovinių gabenimo centru regione ir nuosekliai šia linkme dirba. Per pastaruosius metus Šiaulių oro uostas išaugo į pajėgų transporto mazgą, iki kurio driekiasi geležinkelio vėžė, įrengtas patogus privažiavimas aplinkkeliu.
„Mūsų pranašumas – jog galime pasiūlyti išskirtines paslaugas krovininiams lėktuvams. Vieninteliai ne tik šalyje, bet ir visame regione turime ilgiausią – 3,5 km kilimo ir tūpimo taką, kuris leidžia priimti didžiausius ir sunkiausius lėktuvus, o juos galime aptarnauti bet kuriuo laiku, nes garso apribojimai čia netaikomi nei dieną, nei naktį. Be to, tai yra vienintelis oro uostas regione, iš kurio ir į kurį gali būti gabenami gyvi gyvūnai – šioms reikmėms čia yra įrengtas veterinarinis sandėlis su fitosanitarinių tyrimų laboratorija“, – vardija vadovė.
Be orlaivių aptarnavimo, Šiaulių oro uostas teikia ir sklypų bei patalpų nuomos paslaugas. Kaip pabrėžė A.Quezada, ši kryptis suteikia plėtros galimybių ne tik verslui, bet ir prisideda prie įvairiapusės pačios įmonės veiklos vystymo.
Svarbus ne tik verslo susitelkimas
Remiantis Valstybės duomenų agentūra, nuo 2016 m. krovinių vežimas visų rūšių transportu Lietuvoje kasmet augo iki 2022-ųjų, tačiau prasidėjus karui Ukrainoje krovinių srautai Lietuvoje stipriai sumažėjo.
„Šiandien jau matome šiokių tokių pozityvių ženklų. Vis dėlto tenka pripažinti, jog krovinių oru gabenimo segmente labiau atsigavo vokiečiai, lenkai, galiausiai – vengrai. Krovininių skrydžių pas juos akivaizdžiai pagausėjo, o mes liekame tarsi užkampyje“, – konstatavo Šiaulių oro uosto vadovė.
Ir šioje situacijoje persipina ne tik atitinkamų infrastruktūrinių sprendimų problematika. A.Quezados teigimu, aukšti transportavimo oru kaštai gali būti amortizuojami tik krovinių apimtimis, tuo metu Lietuvos vidaus rinkoje nėra tokių eksportuotojų, kurie pavieniui vienu kartu galėtų skraidinti mažiausiai 20 t svorio krovinį.
„Viena vertus, krovinių yra, tačiau juos reikėtų konsoliduoti. Tam reikėtų ir atitinkamos vietos – didelių sandėliavimo patalpų, kur tas prekes būtų galima kaupti ir prireikus išgabenti“, – sako pašnekovė.
Prie krovinių gabenimo oru paslaugų prieinamumo didinimo gali prisidėti ne tik pajėgas suvienijęs verslas. Specialistai pabrėžia – siekiant pritraukti potencialius tarptautinius klientus, stiprinti, populiarinanti šį logistikos segmentą, svarbus ir aktyvesnis pačios valstybės įsitraukimas.
Verslo ir valstybinių institucijų atstovų bendradarbiavimo, valstybinio sisteminio požiūrio į logistų veiklą svarba akcentuota ir LINEKA veiklos 30-mečiui skirtoje konferencijoje.
