Rusijos okupuotame Kryme ketinama rekonstruoti Simferopolio oro uostą. Tam numatyta išleisti 2,5 mlrd. rublių (26,3 mln. eurų). Darbai truks iki 2025 m. spalio.
Prieš šešerius metus atidarytas oro uostas, kuris neveikia nuo Rusijos kariuomenės įsiveržimo į Ukrainą pradžios, ateinančius pusantrų metų bus saugomas „nuo neteisėto kišimosi į jo veiklą“. Dėl to aplink oro uostą pastatys naują tvorą.
Ją norėta pakeisti dar 2018 m. rudenį. Buvo numatyta pastatyti naują 2,4 m aukščio plieninę tvorą su spygliuota viela, vaizdo stebėjimo sistema, jutikliais, pranešančiais apie neteisėtą patekimą į oro uostą, įrengti naujus patikros punktus ir kt.
Laiku tas nebuvo padaryta, tačiau staiga, siautėjant karui, statybas nuspręsta tęsti. Darbų vykdymas perduotas statybinei kompanijai „Mostotrest“. Šiai sutartis atiteko be konkurso: dar 2020 m. Maskvos paskirta Krymo valdžia suteikė teisę savo nuožiūra pasirinkti rangovus dideliems infrastruktūros užsakymams vykdyti. Matyt, tas buvo padaryta siekiant užtikrinti, kad sutartys būtų sudarytos su Kremliui artimais žmonėmis ir jų įmonėmis.
Galutinis „Mostotrest“ naudos gavėjas yra milijardierius Arkadijus Rotenbergas, kuriam nuolat nukrenta dideli statybų užsakymai, rašo „svoboda.org“.
Prasidėjus Krymo aneksijai, reguliarus keleivių pervežimas tarp pusiasalio ir žemyninės Ukrainos dalies buvo nutrauktas. Krymą su išoriniu pasauliu jungė tik keltas per Kerčės sąsiaurį ir Simferopolio oro uostas.
2018 m. oro uoste atidarytas naujas terminalo kompleksas, suremontuotas senasis kilimo-tūpimo takas. Kiek vėliau rekonstruotas dar vienas kilimo-tūpimo takas. Jį ketinta pradėti eksploatuoti 2022 m. liepą, tačiau iki to laiko dėl karo oro uostas buvo uždarytas.
Tuomet Krymo oro uostą pripažino vienu iš geriausių, o dabar rekonstrukcijai papildomai skirta 2,5 mlrd. rublių (26,3 mln. eurų).
Saviems dalija valstybinius užsakymus
Naujai pastatyto oro uosto rekonstrukcija tėra pretekstas užsidirbti V.Putino aplinkos žmonėms, teigia Krymo politikos analitikė Jevgenija Goriunova: „Jie dėl sankcijų praranda pinigus, todėl savus reikia paremti tokiais dideliais valstybiniais užsakymais“.
Pasak J.Goriunovos, yra dvi priežastys, kodėl Rusijos oligarchai uždirba pinigus būtent Kryme.
„V.Putinui artimi asmenys čia turi savo valdas, kontroliuoja tam tikrus srautus ir pan. Todėl čia lengviau nusavinti Rusijos biudžetą. Antroji priežastis: karas viską sunaikins. Kremlius supranta, kad praranda Krymą, todėl niekas neklausinės apie tvorą aplink oro uostą. Geriausiu atveju Rusijos kariai oro uostą susprogdins, kaip jie visada daro“, – kalbėjo analitikė.
Ukrainos ekonomistas Oleksandras Chmelevskis neatmeta, kad ruošiantis Simferopolio oro uosto rekonstrukcijai taikoma gerai išbandyta korupcijos schema.
„Pinigai plėtrai skiriami pagal federalinę tikslinę programą. Kodėl jie ir toliau investuojami į oro uostą, o ne į kitus objektus, nežinia. Tačiau tuo suinteresuoti ir vietos pareigūnai, ir Rusijos valdžios žmonės. Tikėtina, kad yra nusistovėjusi sistema, pagal kurią pinigai skiriami būtent oro uostui, – komentavo ekonomistas. –
Okupacinei administracijai dar geriau, kad oro uostas stovi karo zonoje ir gali būti sunaikintas apšaudant. Niekas negalės patikrinti, kaip buvo panaudotos lėšos, o pinigai vėl bus skirti oro uostui atstatyti“.
Ukrainos politikos analitikas ir teisininkas Dmytro Frančukas projekte taip pat įžvelgia korupciją: „Lėšų skyrimas tvorai, kas tikriausiai nėra neatidėliotinas poreikis, gali būti būdas pasisavinti biudžeto lėšas.“
Be kita ko, okupacinei administracijai tai kartu ir galimybė pusiasalyje išjudinti statybų pramonę. Tai, anot D.Frančuko, padės išsaugoti darbo vietas ir per tai palaikys vietos gyventojų lojalumą.
Pašnekovo teigimu, V.Putinas sutartis darbams Kryme savo draugams ir bendražygiams dalija siekdamas „atlyginti už sankcijas ir tarptautinį spaudimą Rusijai ir taip išlaikyti jų lojalumą“. Kartu jis siekia dar labiau prisirišti oligarchus: „Elito priklausomybė nuo valstybinių užsakymų daro jį lankstesnį vykdant V.Putino nurodymus“.
Kas stato Kryme?
Su A.Rotenbergu ir kitais V.Putino draugais susijusios bendrovės aktyviai veikia Kryme nuo pat jo neteisėtos aneksijos 2014 m. Štai tik keletas ryškiausių pavyzdžių.
2015 m. sausį tilto per Kerčės sąsiaurį statybos sutartis be konkurso atiteko A.Rotenbergo įmonei „Strojgazmontaž“. Tuo metu oligarchui priklausiusi bendrovė iš projekto uždirbo mažiausiai 227,9 mlrd. rublių (2,39 mlrd. eurų). Pradėjus eksploatuoti tiltą, A.Rotenbergo „Mostotrest“ pagal dvejų metų sutartį gavo 900 mln. rublių (9,4 mln. eurų) už transporto pervažos kelių dalies priežiūrą. A.Rotenbergui už Kerčės tilto statybą netgi buvo suteiktas Darbo didvyrio titulas.
„Mostotrest“ tapo viena iš jachtų prieplaukos statybos Balaklavos įlankoje statytojų. Dviejų krantinių rekonstrukcijos sutarties vertė – 9,4 mlrd. rublių (98,94 mln. eurų).
Ukrainai kariaujant su Maskva su A.Rotenbergu susijusiai įmonei „Almaz“ užsakyta pastatyti Kerčės tilto geležinkelio atšaką, kuri eitų per okupuotas Ukrainos teritorijas ir sujungtų Krymą su Rostovu prie Dono.
Nuo A.Rotenbergo neatsilieka ir kiti V.Putino draugai.
Milijardieriui Genadijui Timčenkai priklausanti bendrovė „Strojtransgaz“ pasirinkta rangove kultūros klasteriui – operos ir baleto teatrui, choreografijos mokyklai ir muziejui – Sevastopolyje pastatyti. Projektui iš federalinio biudžeto skirta 120 mlrd. rublių (1,26 mlrd. eurų).
2020 m. ta pati „Strojtransgaz“ gavo užsakymą suprojektuoti ištisus metus veikiančią jaunimo forumo rezidenciją. Objektas buvo statomas Mehanomo kyšulyje, gamtos paminklo apsaugos zonoje, taip pažeidžiant gamtinį kompleksą.
Dalį iš valstybinių užsakymų uždirbtų pinigų oligarchai naudoja V.Putino karui Ukrainoje apmokėti.
A.Rotenbergui priklausanti „Ai-Petri“ sanatorija finansuoja privačią karinę kompaniją „Konvoj“. Žinoma, kad ji atskaitinga Maskvos paskirtam Krymo gubernatoriui Sergejui Aksionovui, tačiau ją sudaro buvę privačios karinės „Wagner“ grupuotės kovotojai.
Atlygis už lojalumą
V.Putinui artimos šeimos ne tik gauna valstybės užsakymus, bet ir tarpusavyje dalijasi Krymo turtą, kurį Rusijos valdžia neteisėtai atėmė iš buvusių savininkų.
Pavyzdžiui, A.Rotenbergas valdo penkias stambias Krymo sanatorijas: „Diulber“, „Žemchužina“, „Ai-Petri“, „Mischor“ ir „Fortuna“, taip pat telekomunikacijų bendrovę „Krymtelekom“ (po aneksijos jai atiteko Ukrainos telekomunikacijų operatorių „Ukrtelecom“ ir „Kyjevstar“ turtas).
A.Rotenbergas taip pat gavo sklypą jūros pakrantėje Saryčo kyšulyje, kur nusprendė pasistatyti sau rūmus.
„Šio oligarcho verslas neapsiriboja Krymu. Jis perka nekilnojamąjį turtą Kaukaze, Sibire ir kituose Rusijos regionuose. Tačiau Krymas sulaukė padidinto jo dėmesio. A.Rotenbergas tapo didžiausiu viešbučių ir poilsio namų Krymo pakrantėje savininku.
Jis taip pat gauna pelningiausias valstybines sutartis Kryme. Sunku pasakyti, ar tai buvo jo paties iniciatyva, ar tuo suinteresuotas pats V.Putinas. Gali būti, kad A.Rotenbergas yra tik nominalus Krymo turto savininkas, o tikrasis savininkas yra V.Putinas“, – prielaidą kėlė ekonomistas O.Chmelevskis.
Genadijus Timčenka ir kitas Putino draugas Jurijus Kovalčiukas tapo pagrindinių Krymo vyno daryklų „Massandra“, „Inkerman“ ir „Novyj Svet“ savininkais.
J.Kovalčiukas – ir faktiniu Simferopolio oro uosto, aplink kurį A.Rotenbergo bendrovė juos tvorą, savininku. Jam priklausančios bendrovės kartu investavo į oro uosto rekonstrukciją. Už tai „Putino kasininku“ vadinamam milijardieriui atiteko 100 proc. oro uostą valdančios bendrovės „Tarptautinis Simferopolio oro uostas“ akcijų.
Be to, J.Kovalčiukas nusipirko poilsiavietę Ajoje (iki 2014 m. ši vieta buvo vadinama „Janukovyčiaus dačia“) ir Leonido Brežnevo laikų valstybinę vilą Jaltos apylinkėse.
Rublio kursas – pagal „exchange.lt“.
