Kokie dažniausiai pasitaikantys manipuliavimo atvejai, kokius klaidingus įsitikinimus turime mes patys ir kaip neįkliūti į iš pirmo žvilgsnio „tvarios“ pakuotės spąstus? Apie tai kalbamės su gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“ viešinimo ir marketingo vadove Diana Ramanauskaite ir tvarių pakuočių vystymo ekspertu, „Ateities pakuotės klubo“ konsultantu Juozu Baranausku.
Pernelyg pasikliaujama skambiais šūkiais ir nuogirdomis
Asociacijos „Gamtos ateitis“ užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad kas penktas Lietuvos gyventojas, rinkdamasis ir pirkdamas prekes visada arba dažnai atkreipia dėmesį į tai, iš ko pagamintos tų prekių pakuotės bei, ar jas bus galima perdirbti. Net 47 proc. respondentų teigė, kad rūšiuoti juos paskatintų aiškesnis pakuočių ženklinimas.
D. Ramanauskaitė pastebi, kad net besirūpinantys tvaresniais sprendimais žmonės dažnai kliaujasi nuojauta arba klaidingais įsitikinimais: „Neseniai vienoje Facebook „Zero waste“ bendruomenės grupėje, kurioje renkasi tvariam gyvenimo būdui neabejingi žmonės, atlikome mini apklausą. Paklausėme, kokios pakuotės yra lengviau perdirbamos – popierinės, plastikinės ar vienodai. Net 77 procentai atsakiusiųjų pasirinko popierines. Tačiau jeigu kalbėtume apie pakuočių perdirbimą, tai teisingai rūšiuojant, abi medžiagos perdirbamos panašiai“.
Tuo tarpu J. Baranauskas pabrėžia, kad nors plastiko naudojimą būtina mažinti, tačiau neapgalvotas plastiko pakuočių keitimas popieriumi ir kartonu ne visada duoda tik teigiamą efektą: „Dažnai po tvaria kartonine išvaizda slepiasi kelių medžiagų sluoksniai – randame tarsi „antrą odą“. Tokių pakuočių beveik neįmanoma perdirbti, todėl jos keliauja į deginimo gamyklas. Kai kurių gamintojų pasirinkimas produktus pakuoti į išorinę popieriaus dėžutę ir girtis tik popieriaus naudojimu, neminint viduje esančio plastiko – vienas populiariausių būdų manipuliuoti vartotojais“.
Klaidinančios žinutės ir ženkliukai – tik dėl grožio
Tvarių pakuočių ekspertas pateikia ir kitą pavyzdį, kai verslas, gal net pats to nesuprasdamas, siunčia klaidinančias žinutes: „Viena Vilniuje įsikūrusi kavinė pakabino didelius plakatus, kad visi jų išsinešimui naudojami puodeliai lengvai suyra gamtoje. Man vis kyla klausimas – ar tai yra teiginys, kad išgėrus kavą galima puodelį išmesti miške? Tikiu, kad kavinės personalas to tikrai nesiūlo, tačiau žinutė skamba dviprasmiškai.
Iš tiesų, dažnai ant kompostuojamų pakuočių nenurodoma, ar jos gali būti kompostuojamos namuose ar tik pramoniniu būdu. Pakuotės galinėje pusėje gali būti industrinio kompostavimo ženkliukas, o priekyje – ryškus užrašas „kompostuojama“, tad vartotojas dažnai net nesusimąsto, kad yra skirtingi kompostavimo būdai ir konkreti pakuotė negali būti metama į namų komposto dėžę.“
Pasak J. Baranausko, pasitaiko ir tokių atvejų, kai pakuotes kuriantys dizaineriai savo nuožiūra prideda tokių ženklelių kaip trys žalios rodyklės. Tačiau vartotojui nesuteikiama daugiau jokios informacijos, ar tai iš perdirbtų medžiagų pagaminta pakuotė, ar viduje esantis produktas, o gal kalbama apie pakuotės perdirbimą. Variantų daug, o ženklelis ant pakuotės atsiranda tik dėl grožio, norint atkreipti vartotojo dėmesį.
Pataria, į ką atkreipti dėmesį renkantis pakuotes
Anot pašnekovų, pirmiausia, jei yra galimybė, rinkitės produktus, kuriems galite panaudoti savo atsineštą pakuotę. Pavyzdžiui, vietoje supakuotų riešutų ar saldainių dažnoje parduotuvėje galite rinktis sveriamus produktus ir pakuoti juos į savo atsineštą daugkartinį maišelį.
„Jei vis dėlto tokios galimybės nėra, nepulkite pirkti vien pamatę užrašą „draugiškas aplinkai“, „žalias“, „tvarus“ ir pan. Tai labai platūs terminai ir jie gali reikšti bet ką. Terminas „žalias“ galbūt yra naudojamas, nes įmonė pasodino 500 medžių ar gamybos procese naudojama tik atsinaujinanti energetika, o gal pakuotė yra iš perdirbtų medžiagų arba lengvai perdirbama. Todėl ant pakuotės ieškokite platesnių paaiškinimų ir sertifikatų, kodėl uždėtas toks ženklelis ar šūkis“, – pataria J. Baranauskas.
Taip pat renkantis aplinkai draugiškus produktus patariama atkreipti dėmesį į jo kainą. „Jeigu produkto etiketėje dominuoja daugybė ekologiją deklaruojančių ženkliukų, bet tos pačios prekės kategorijoje jis yra vienas pigiausių, būtų prasminga pasidomėti daugiau apie gamintoją ir jo produktus bei įsitikinti, ar tvarumas nėra deklaruojamas tik rinkodaros tikslais,“ – teigia D. Ramanauskaitė.
Teisingas rūšiavimas – svarbiausia
D. Ramanauskaitė pabrėžia, kad net pasirenkant tvaresnes pakuotes, vis tik svarbiausias dalykas yra teisingas jų rūšiavimas. Tuo tarpu J. Baranauskas pastebi, kad visuomenėje dar labai trūksta žinių apie perdirbimo procesus – tai padėtų ir norint teisingai rūšiuoti.
„Ne kartą esu matęs situaciją, kai draugai po pasisėdėjimo surenka visas pakuotes nuo skirtingų produktų ir, kad būtų greičiau ir patogiau, viską sudeda į didelį traškučių pakelį ir meta jį į bendrai visoms pakuotėms skirtą konteinerį (tokius turi dalis gyventojų). Viena vertus, jie teisingai atskiria pakuotes nuo buitinių atliekų.
Tačiau taip elgiantis labai apsunkinamas perdirbimo procesas, nes plastiko maišelyje „paslėptas“ popierius, kombinuotos pakuotės, metaliniai indeliai ar kitos pakuotės sutrikdys linijos darbą, užims daugiau laiko viską atskirti, o popierinės pakuotės gali susiriebaluoti ir nebegalės būt perdirbamos,“ – apie vieną dažniausių vartotojų klaidų rūšiuojant pakuotes pasakoja J. Baranauskas.
Lygiai taip pat, norint užtikrinti sklandų ir ekonomišką pakuočių perdirbimą, jau namuose reikėtų atskirti plastikinę pakuotės dalį nuo popierinės, jeigu ji yra iš dviejų dalių. Taip pat nemesti pakuočių su likusiais maisto, skysčių likučiais į rūšiavimo konteinerį. Abejojantiems, kur mesti tam tikrą atlieką, gali pagelbėti asociacijos „Gamtos ateitis“ sukurtas edukacinis įrankis „Rūšiavimo gidas“.
Vartotojams ir verslui pagelbės nauji ES ženklinimo reikalavimai
Abu ekspertai sako, kad tokią situaciją, kai vartotojai gali būti lengvai suklaidinami ar tiesiog pasimesti lemia ir teisinis reguliavimas. Iki šiol ES nebuvo vieningo pakuočių ženklinimo susitarimo, tad taikyta daugiau nei 200 skirtingų tvarių produktų ar paslaugų žymėjimų.
„Nuo 2026 metų Europos Sąjungoje turės būti įgyvendinta nauja pakuočių ženklinimo direktyva, kurios dėka verslai nebegalės be didelės atsakomybės rašyti, ką užsinorėję apie tvarumą. Jie privalės daug atidžiau rinktis teiginius, atsirandančius ant pakuočių, bendrauti su tiekėjais ir atsakingiau komunikuoti šia tema. Taigi, norisi tikėtis, kad rinkoje mažės blogų, nepagrįstai tvarumą deklaruojančių sprendimų ir daugės gerųjų praktikų. Žinoma, tam tikra dalis gamintojų išvis nekalbės apie pakuočių ar produktų tvarumą, nes tiesiog negalės niekuo pasigirti,“ – teigiamus pokyčius įžvelgia J. Baranauskas.
Naująja tvarka siekiama uždrausti bet kokį ekologinį manipuliavimą ir klaidinančios informacijos pateikimą vartotojams. Taip pat svarbu, kad bus užtikrinamas ir aiškesnis pakuočių ženklinimas dėl jų priskyrimo vienam ar kitam atliekų rūšiavimo srautui. Tie patys ženklinimai – kaip ir esantys ant pakuočių – turės būti matomi ir ant rūšiavimo konteinerių, o visoje ES turės įsigalioti vieninga supaprastinta ženklinimo sistema. Tai, tikėtina, įneš aiškumo vartotojams ir pačiam verslui.
