Anot jo, dalį šios problemos nulemia ir akcizų politika, kuri turėtų remtis diferencijavimu tarp tabako ir nikotino gaminių žalingumu, netraktuojant visų produktų vienodai.
Vilniaus Universiteto (VU) Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus pritaria tokiam vertinimui teigdamas, kad derinant akcizus tiek tabakui, tiek alkoholiui, būtų galima daugiau remtis medikų vertinimais.
L. Zakarevičius: esame tarp šalių, kur didžiausia tabako gaminių dalis yra nelegali
L. Zakarevičiaus teigimu, Lietuvoje tabako rinkos situacijoje matomi blogiausi reiškiniai – didelė nelegalių gaminių prekyba bei selektyvi tabako kontrolė. Anot jo, dėl šių kontrabandos kiekių, audito ir mokesčių peržiūros bendrovės KPMG duomenimis, biudžeto praradimai siekia apie 80 mln. eurų.
„Vis dar esame yra tarp šalių su didžiausia nelegalios tabako ir nikotino gaminių dalimi. Taip pat esame tarp Europos šalių, kur rūko daugiausiai – apie trečdalį – visuomenės. Kartu esame ir šalis su selektyviai mokslą vertinančia tabako kontrolės politika“, – Eltai komentavo jis.
„Visa tai turi kaina visuomenei ir valstybei. Biudžeto praradimai suskaičiuojami paprasčiau – remiantis tyrimų bendrovės KPMG duomenimis, tai sudaro apie 80 mln. eurų. Cigarečių žala visuomenės sveikatai bus nepalyginti didesnė, tačiau tokie skaičiavimai neatliekami“, – tvirtino jis.
„Philip Morris Baltic“ atstovas tvirtino, kad apklausos rezultatai parodo, jog lietuviai kritiškai vertina šiuo metu vykdoma akcizų politiką. Taip pat jis pastebi, kad Europos mastu 66 proc. apklaustųjų mano, kad vietoje cigarečių turėtų būti skatinamas perėjimas prie alternatyvių produktų.
„Apklausos duomenis rodo, kad gyventojai pasigenda dėmesio šioms problemoms, kritiškai vertina esamas politikas ir pritaria pokyčiams. Mes taip pat pritariame minčiai, kad tikslas turėtų būti žalingiausių tabako produktų atsisakymas. Tą galime pasiekti, įsitraukus visuomenei ir valstybei bei skiriant dėmesio tyrimams, mokslo įrodymams, būdami atviri naujų sprendimų paieškai“, – komentavo jis.
L. Zakarevičius tvirtina, kad egzistuoja nemažai duomenų parodančių, kad dalis nikotino produktų yra mažiau žalingi. Tad, jo manymu, mažiau toksiškų produktų skatinimas prisidėtų prie visuomenės sveikatos gerinimo.
„Jau yra nemažai mokslu grįstų duomenų, kad skirtingi tabako ir nikotino gaminiai nėra vienodai žalingi. Šiai sričiai skirtų nepriklausomų tyrimų sąrašas per dešimtmetį viršijo 500, o JAV, Didžiosios Britanijos ir kitos šalys yra paskelbusios, kad bedūmiai produktai yra mažiau toksiški ir perėjimas prie jų gali prisidėti prie visuomenės sveikatos gerinimo“, – teigė L. Zakarevičius.
A. Bartkus: dideli kontrabandos mastai sukuria priešingą efektą aukštiems akcizams
Tuo metu A. Bartkus mano, kad paplitusi nelegali tabako ar nikotino gaminių prekyba reiškia, kad akcizai neatlieka savo funkcijos – mažinti vartojimą. Jis tvirtina, kad dabar Lietuvai matoma prekybos žala, tiek per biudžeto netektis, tiek per poveikį gyventojų sveikatai.
„Kontrabanda visada labiau apsimokės, kol kainos mūsų šalyje bus aukštesnės. Tas skirtumas yra priežastis, kodėl nepaisydami rizikos žmonės užsiima šia veikla“, – Eltai teigė A. Bartkus.
„Dideli akcizai nulemia, kad žmogus yra baudžiamas finansiškai iki kol nekyla paprastas klausimas už ką moką pinigus. Tie gaminiai, kuriuos jis įsigyja nelegalioje rinkoje, jie turi priešingą efektą. Nes legaliai cigarečių pakelis gali kainuoti 5 eurus, o nelegaliai tai kokie 2–3 eurai. Ir šioje vietoje pirkėjas mato ne 3 eurus, kuriuos išleidžia, o mato gaunamą nuolaidą – 40 proc.“ – komentavo jis.
VU docentas taip pat akcentavo, kad skirtingai nei alkoholio atveju, nikotino gaminių vartotojai ir toliau pirks mėgstamus produktus. Tai, anot jo, nepriklauso nuo kainų ar asmenų ekonominės padėties.
„Jeigu žmogus yra rūkantis, nesvarbu ar jis turės, neturės darbą, kaip keisis pajamos, jis vis tiek rūkys. Alkoholis labiau yra prabangos prekė, kuri priklauso nuo gyvenimo lygio. Visada taip buvo. (...) Alkoholis yra būtina prekė tik turintiems priklausomybę, tuo metu visi rūkantys yra nuo to priklausantys“, – aiškino jis.
Todėl, anot A. Bartkaus, būtų reikalinga „pasverta“ akcizų politika, paremta medikų verdiktais, arba skirtingoms produktų rūšims taikant skirtingus akcizus. Jo nuomone, nors Vyriausybė pasielgė teisingai suplanuodama akcizų dydžius metams į priekį, turėtų būti nustatyti ir specifiniai kriterijai, remiantis kuriais būtu apmokestinamos tokios prekės.
„Yra pozityvus dalykas, kad su šia Vyriausybe atsiranda šiek tiek į priekį žiūrintis akcizų planavimas. Tačiau jis yra daugiau susitarimo forma pagrįstas. Akcizo dydis kažkokiam gaminiui nustatomas pagrindžiant tuo, kokios sumos mes norime biudžete, o ne objektyviais kriterijais. Bet tokie kriterijai galėtų nuspręsti, kad tabako akcizas galėtų būti vienoks, alkoholio kitoks. O ir pats tabakas turi skirtingas kategorijas“, – aiškino A. Bartkus.
„Akcizų politika tada ir turėtų būti taikoma kitokia vienų ar kitų gaminių atžvilgiu. Visi jie žalingi, bet žalos mastas nebūtinai panašus. Ir čia medikai galėtų pasakyti ar įmanoma kažkaip pasverti jį“, – pridūrė jis.
Antrasis „Povaddo“ Europos Sąjungos gyventojų tyrimas „Europiečių suvokimas apie nelegalią prekybą ir tabako bei nikotino turinčių gaminių apmokestinimą“ parodo, kad 60 proc. gyventojų mano, jog ų šalis turi problemų dėl nelegalaus tabako ir nikotino turinčių gaminių. Visgi, tik 6 proc. suvokė to mastus ir nurodė, kad 2022 m. ES valstybės prarado 10 –15 mlrd. eurų mokestinių pajamų.
Tuo metu 76 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad šalis susiduria su nelegalios prekybos tabako bei nikotino gaminiais problema, tačiau vos 7 proc. suvokia realius finansinius praradimus Lietuvoje.
