„Mes tikimės, kad bus daugiau bendravimo būtent dėl užsienio politikos. Tai ši kryptis yra mums svarbi. Ir Briuselis, ir Europos Vadovų Taryba, yra tos vietos, iš kurių daugeliu atveju atkeliauja įstatyminės naujovės, kurias Lietuva 80 proc. atvejų tiesiog priima. Tai galbūt mums reikia veikti labiau proaktyviai“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė V. Janulevičius.
„Bendravimas, komunikacija, koordinavimas tam tikrų dalykų, kuris padėtų Lietuvos verslui atstovėti savo pozicijas ir būti įtrauktam į Europos Sąjungos didžiųjų šalių vertikalias grandines“, – pridūrė jis.
LPK pirmininkas tvirtino, kad tai, ar verslas palaiko šiuo metu vykdomą užsienio politiką, priklauso nuo sektoriaus.
Pasak jo, kai kurių sektorių atstovai yra pasiilgę Lietuvos, kaip „tilto tarp Rytų ir Vakarų“ pozicijos.
„Viskas priklauso nuo sektoriaus. Inovatoriški sektoriai be abejo palaiko visas pozicijas, žiūri tik į Vakarus, už Atlanto. Tuo metu vyresni verslai ir jų vadovai pasiilgę nutrūkusių ryšių ir to, kad Lietuva tapo ne tiltu tarp Rytų ir Vakarų, o sala. Tai jaučiame iš daugelio narių, kad norėtų tęsti rytietiškus ryšius, tą matėme ir LPK rinkimų metu“, – komentavo LPK prezidentas.
„Ne su Rusija ir Baltarusija aišku prekiauti, bet su Vidurio Azija palaikyti ryšius ir tęsti darbą, nes buvo padarytas nemažas įdirbis iki šiol“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad sekmadienį vyko prezidento rinkimų antrasis turas. Atiduoti savo balsą šalies vadovo rinkimuose prie balsadėžių atėjo 49,61 proc. piliečių.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, šiuose rinkimuose G. Nausėda surinko 74,43 proc. rinkėjų balsų.
Jam oponuojanti premjerė Ingrida Šimonytė sulaukė 24,06 proc. rinkėjų palaikymo.
VRK duomenys rodo, kad G. Nausėda nugalėjo visose savivaldybėse.
