Skelbiama, kad gegužės 20–26 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 3 proc. iki 73 eurų / MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje.
„Dėl palankių oro sąlygų atsinaujinančių išteklių elektrinėms, vietinė generacija Lietuvoje užtikrino beveik 80 proc. savaitės suvartojimo“, – sako „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 5 proc. nuo 199 GWh iki 210 GWh.
Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 165 GWh elektros energijos, tai yra 36 proc. daugiau, nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 121 GWh.
Daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo elektrinės. Jų gamyba augo daugiau nei tris kartus nuo 20 GWh iki 63 GWh.
Saulės jėgainių gamyba augo 7 proc. nuo 53 GWh iki 57 GWh. Hidroelektrinių generacija sumažėjo 11 proc. nuo 21 GWh iki 19 GWh.
Prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės taip pat šiek tiek mažino generaciją – nuo 20 GWh iki 17 GWh. Kitos elektrinės pagamino 9 GWh.
Praėjusią savaitę vėjo jėgainės generavo 38 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos, saulės elektrinės – 34 proc., hidroelektrinės – 11 proc., šiluminės elektrinės – 10 proc., o kitos elektrinės – 6 procentus.
Pagal importo/eksporto (saldo) santykį, 34 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis sumažėjo 18 proc. nuo 145 GWh iki 118 GWh.
Diferencijuojant šalies importą, 83 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 5 proc. iš Latvijos, o likę 12 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 28 proc. nuo 33 GWh iki 42 GWh. 28 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją, o likę 72 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 51 proc. Lenkijos kryptimi ir 17 proc. Lietuvos kryptimi.
„NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 91 proc. Lietuvos kryptimi.
