Anot jos, numatomas pensijų indeksavimas, socialinių išmokų didinimas, mokytojų atlyginimų didinimas, bei skolos aptarnavimas.
„Jeigu žiūrėsime iš dabarties taško, tai tas pajamų prieaugis, kuris ateinančiais metais bus gautas dėl ekonomikos augimo, augančių mokestinių bazių, jis iš esmės jau yra padalintas prisiimtų įsipareigojimų arba tų nuostatų, kurios yra įtvirtintos įstatyme, vykdymui“, – pirmadienį spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė.
Premjerė paminėjo, kad kitais metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) turėtų augti stabiliai – apie 5 proc., tiek, kiek ir mokesčių sunešamos pajamos.
„Iš esmės mes atėjome į tą stadiją, kai ekonomikos augimas yra nuosaikus. Jis jau dvidešimtimis ar dešimtimis procentų nominalaus BVP augimo tikrai nebus skaičiuojamas artimiausiu metu“, – sakė ji.
I.Šimonytė pabrėžė, kad dalis pajamų bus skirtos aptarnauti šalies jau turimai skolai, kam skiriama nemažai valstybės pajamų.
Šį faktą, anot jos, turėtų prisiminti ir asmenys, kurie siūlo gynybą ar kitas sritis finansuoti skolinantis.
„Jis padalintas skolos aptarnavimo išlaidoms. Čia tiems, kurie mano, kad visas problemas galima išspręsti skolinantis. Yra tas nemalonus pašalinis efektas, kad tuomet reikia nemažai savo pajamų atidėti skolos aptarnavimo išlaidoms. Ir visada galvoji, kad yra sričių, kur norėtum pinigus išleisti, bet įsipareigojimus kreditoriams yra privalu vykdyti“, – aiškino I. Šimonytė.
„Todėl kai kalbėjome apie gynybos finansavimą, reikėjo tvarių šaltinių, kitaip mes tiesiog tik skolon galėsime jas didinti. Ir kadangi jas reikia didinti ilgą laiką, tai kainuos per skolos aptarnavimo eilutę“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad Seimo priimtame 2024 m. biudžete buvo numatyta, jog valstybės pajamos šiais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, išlaidos – 20,61 mlrd. eurų.
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. turėtų sudaryti 39,9 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 3 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.).
2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
Nuo 2024 m. vėl galioja Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turi išlaikyti mažesnį nei 3 proc.
BVP biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
