„Siekiame, kad saulės ir vėjo energijos projektai toliau augtų visoje Europos Sąjungoje. Nors šiuo metu daugiausiai dėmesio skiriame sausumos vėjo elektrinėms, jei atsiras įdomių galimybių jūros vėjo elektrinių srityje, mielai jomis pasinaudosime“, – sako Christianas Hürlimannas, „MET Group“ atsinaujinančios energijos generalinis direktorius.
Bendrovės tikslas – sukurti geografiškai diversifikuotą atsinaujinančiosios energijos portfelį, o integruotos energetikos bendrovės Žaliųjų išteklių skyrius jau veikia 9-iose Europos šalyse: stato ir eksploatuoja atsinaujinančiosios energijos projektus Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Serbijoje, Vengrijoje ir Šveicarijoje. „MET Group“ žaliųjų išteklių portfelis apima 390 MW veikiančių ir 850 MW plėtojamų pajėgumų.
„Siekiame dar labiau įsitvirtinti Europos atsinaujinančios energijos rinkoje, plėtodami veiklą į kitas šalis, kuriose „MET Group“ turi dukterinių įmonių, taip išnaudodami savo žinias. Mūsų dukterinės įmonės savo klientams siūlo žaliąją energiją ir paslaugas, o partnerių, naudojančių atsinaujinančiosios energijos produktus procentas, nuolat auga“, – priduria Christianas Hürlimannas.
„MET“ turi biurus 15-oje Europos ir Azijos šalių, veikia 30-yje nacionalinių dujų rinkų. Bendrovė įsigyja turtą visoje vertės grandinėje: plyno lauko (angl. greenfield) investicijas, parengtus statyboms projektus ir išvystytų objektų (angl. brownfield) investicijas. Žvelgiant iš verslo modelio perspektyvos, jos projektų portfelis remiasi ir paramos mechanizmais, ir rinkos pajamomis (elektros energijos pirkimo sutartys, vadinamosios EEPS).
Nuo oro sąlygų priklausanti žaliosios energijos gamyba ne tik suteikia augimo galimybių, bet ir kelia iššūkių savininkams, investuotojams bei operatoriams. Energijos tiekimui keliami griežti reikalavimai dėl tikslaus planavimo, kitaip tariant, energijos vartojimas ir gamyba turi būti visiškai sinchronizuoti.
„Štai kodėl mes taip pat ėmėmės veiklos energijos kaupimo įrenginių sektoriuje. Nagrinėjame alternatyvius atsinaujinančiųjų energijos šaltinių panaudojimo būdus, taip pat – kaip subalansuoti nuo oro sąlygų priklausančią nepastovią elektros energijos gamybą, naudojant optimizuotus bei automatizuotus algoritmus“, – sako įmonės atsinaujinančios energijos generalinis direktorius.
Viename iš savo objektų „MET Group“ neseniai įrengė energijos kaupimo sistemą, kurią sudaro trys „Tesla MegaPack“ ličio jonų akumuliatoriai. Bendrovė tikisi, kad per ateinantį dešimtmetį energijos kaupimo sprendimai elektros energijos sektoriuje sparčiai plėsis. Taigi, po šio bandomojo projekto „MET“ planuoja ateinančiais metais įrengti papildomus elektros energijos kaupimo pajėgumus.
Baltijos šalys: didėja atsinaujinančiųjų išteklių energijos suvartojimas
„Nors Baltijos regionas nuo Atlanto vandenyno nutolęs apie 2000 kilometrų, jam dažnai daro įtaką vidutinių platumų reaktyvinė srovė ir Šiaurės jūroje susidarantis žemas slėgis. Abu šie reiškiniai lemia įvairius orų modelius, darančius tiesioginę įtaką atsinaujinančiosios energijos gamybai“, – aiškina „MET Group“ vyresnysis meteorologas Vasilis Pappas.
Internetinės programos „Global Wind Atlas“ ir „Global Solar Atlas“ yra naudingi šaltiniai, kuriuose galima rasti vėjo ir saulės energijos potencialą įvairiuose pasaulio regionuose. Toliau pateiktoje lentelėje apibendrinti kai kurie Baltijos šalių parametrai.
Vidutinis galios tankis – kiekybinis vėjo energijos, pasiekiamos tam tikroje vietovėje 100 metrų aukštyje, 10 proc. vėjuočiausių vietovių trijose šalyse – yra labai tinkamas.
Palyginimui, Rumunijoje (šalyje, kuri turi pripažintą vėjo energijos potencialą ir didėjantį vėjo energijos pajėgumą), vidutinis galios tankis yra 411 Wm-2 , o vidutinis vėjo greitis – 6,82 m/s. Vyraujanti vėjo kryptis yra pietvakarių, kaip matyti iš vėjų rožių.
Dėl didėjančių pajėgumų, pastaraisiais metais atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis bendrame suvartojime augo. Kaip primena vyresnysis bendrovės meteorologas, Lietuvoje per pastaruosius 10 metų vėjo energija vidutiniškai padengė 10 proc. viso elektros energijos suvartojimo. Toks pat procentas buvo 7 proc. Estijoje, kur saulės energijos indėlis per pastaruosius dvejus metus buvo beveik vienodas.
„Pagal nacionalines klimato ir energetikos strategijas, visos trys Baltijos šalys planuoja iki 2050 m. gerokai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą“, – sako Vasilis Pappas.
Nuo ambicingiausios Lietuvos, kuri savo pateiktame plane (2021 m.) siekia 100 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, lyginant su 1990 m. lygiu, iki Latvijos, kurios tikslas – 85 proc. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (2019 m.), ir Estijos, kurios tikslas – 64–80 proc.
Nuo 2024 m. Baltijos šalių elektros energijos sistemų operatoriai planuoja pradėti veikti bendroje elektros energijos rezervų rinkoje. Pagrindinis tikslas – sinchronizavus Baltijos šalių elektros energijos sistemas su kontinentinės Europos elektros energijos tinklais, užtikrinti elektros energijos sistemos veikimą bei tiekimo saugumą.
