Kaip teigiama trečiadienį išplatintame pranešime, per pirmuosius tris 2024 metų mėnesius Lietuvoje pagaminta 1,957 TWh elektros energijos – 43 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai gamyba siekė 1,373 TWh.
Pasak „Litgrid“, didėjant atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumams, elektros gamyba Lietuvoje toliau auga.
„2023 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje vėjo ir saulės elektrinių leistina generuoti galia šalyje siekė 1686 MW, šiemet kovo 31 dieną ji pasiekė 2663 MW. Vėjo elektrinėse pagaminta 41 proc. daugiau elektros energijos nei prieš metus. Dar įspūdingesnis saulės elektrinių gamybos pokytis – jos pagamino 135 proc. daugiau elektros“, – pranešime cituojamas „Litgrid“ Sistemos valdymo departamento vadovas Donatas Matelionis.
Bendrovės duomenimis, sausio–kovo mėnesiais vėjo elektrinės pagamino 1,032 TWh elektros energijos, saulės elektrinių generacija išaugo iki 0,104 TWh, o hidroelektrinių gamyba padidėjo 1 proc. nuo 0,185 iki 0,186 TWh.
Visos atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės per pirmąjį šių metų ketvirtį pagamino 1,389 TWh elektros energijos – 45 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Šiluminių elektrinių gamyba per metus augo 71 procentu nuo 0,267 iki 0,456 TWh, hidroakumuliacinių – mažėjo 26 procentais nuo 0,146 iki 0,108 TWh.
Elektros suvartota 9 procentais daugiau
Pranešime pažymima, kad pirmąjį šių metų ketvirtį galutinis elektros suvartojimas Lietuvoje siekė 3,114 TWh – 9 proc. daugiau nei pernai, kai šis skaičius buvo 2,87 TWh.
„Suvartojimas didėjo visuose sektoriuose, išskyrus transportą, kur jis liko stabilus. Didžiausią vartojimo augimą fiksavome gyventojų, pramonės ir paslaugų sektoriuose, tai galime sieti su ekonomikos augimu – pirmąjį ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas išaugo, panašias tendencijas matome ir elektros vartojimo rodikliuose“, – pabrėžė D. Matelionis.
Palyginti su 2023 metų pirmuoju ketvirčiu, pramonės sektoriuje elektros energijos vartojimas padidėjo 7 proc. – nuo 1,002 TWh iki 1,077 TWh. Paslaugų sektoriuje vartojimas taip pat didėjo 7 proc. – nuo 0,922 TWh iki 0,990 TWh. Gyventojai sunaudojo 11 proc. daugiau elektros energijos, jų vartojimas augo nuo 0,851 TWh iki 0,944 TWh.
Bendras elektros energijos poreikis Lietuvoje, į kurį įskaičiuojamas hidroakumuliacinių elektrinių užkrovimas, įkrovimo įrenginių užkrovimas ir technologinės sąnaudos, augo 5 proc. nuo 3,349 TWh pernai iki 3531,2 TWh šiemet pirmąjį ketvirtį.
Importo, eksporto pokyčiai
Per 2024 metų pirmąjį ketvirtį į Lietuvą importuota 2,354 TWh elektros energijos – 18 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai importas siekė 2,851 TWh, eksportuota – 0,783 TWh arba 11 proc. mažiau nei pernai, kai eksportas siekė 0,876 TWh.
Importas iš Švedijos augo 16 proc. nuo 1,186 TWh iki 1,377 TWh, o importas iš Lenkijos padidėjo beveik 6 kartus nuo 0,085 TWh iki 0,497 TWh.
Didžiausią elektros eksporto dalį tiek pernai, tiek šiemet pirmąjį ketvirtį sudarė eksportas į Lenkiją, per metus jis sumažėjo 55 proc. nuo 0,630 TWh iki 0,285 TWh.
Įgyvendinus Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymo nuostatas, tiesioginių komercinių sandorių su Baltarusija nei šiemet, nei pernai Lietuva nevykdė. Po to, kai Rusija praėjusių metų vasarį atnaujino agresiją prieš Ukrainą, elektros prekyba tarp Baltijos šalių ir Rusijos taip pat nutraukta.
