„Jeigu dar palūkanos bus sumažintos, kaip tikimasi, nebebus tų perteklinių laikinų pelnų. Tos sumos sumažės apie 4 kartus iki 50 mln. eurų, nuo dabartinių 200 mln. eurų. Tai, jeigu mokestis bus paliktas, bus surinkta ženkliai mažesnė suma“, – pirmadienį, gegužės 20 d., „Žinių radijui“ teigė Ž.Mauricas.
Ekonomistas priminė, kad perteklinius bankų pelnus nulėmė tai, jog išaugus palūkanų normoms, didžioji dalis visuomenės laikė pinigus sąskaitose, o ne indėliuose. Tai reiškė, kad bankų pelnai staiga išaugo, bet kaštai nepasikeitė.
„Solidarumo mokestis galėjo atsirasti, nes buvo pakeltos palūkanų normos. O mūsų šalyje žmonės laiko daug pinigų net ne indėliuose, o sąskaitose, už kurias nėra mokamos palūkanos. Tuo metu paskolos pririštos prie tarpbankinių palūkanų. Kylant palūkanoms automatiškai didėjo bankų pelnas, bet nedidėja ar lėtai didėja bankų kaštai“, – aiškino ekonomistas.
„Dabar už indėlius jau galima gauti 3 ar 4 proc. palūkanų“, – pridūrė jis.
Opozicija siūlo mokestį taikyti neribotą laiką
Seimo opozicinių frakcijų atstovai registravo siūlymą taikyti bankų solidarumo mokestį neribotą laiką. Kaip teigia iniciatoriai, tokiu būdu bus surenkami papildomi mokesčiai į valstybės biudžetą ir sudarytos galimybės sparčiau užtikrinti šalies saugumą.
Pabrėžiama, kad ECB iki šiol nemažina pagrindinių palūkanų normų, kurios 2022 m. pradėtos ženkliai didinti. Šiuo metu pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma, palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeičia ir atitinkamai yra 4,5, 4,75 ir 4 proc.
Siūlymo autoriai pastebi, kad ir toliau kredito įstaigos už didelį likvidžių lėšų perteklių gauna netipinio dydžio palūkanų pajamas. Lietuvos banko neaudituotais duomenimis, 2023 m. bankai Lietuvoje, atskaičius solidarumo įnašą ir kitus mokesčius, uždirbo 986 mln. eurų pelno, t.y. du kartus daugiau nei 2022 m. (491 mln. eurų). Dabartinė situacija ir prognozės, anot jų, rodo, kad netipinis likvidžių lėšų perteklius euro zonos šalių bankų sistemoje ir toliau išliks.
Parlamentai sako, kad bankų solidarumo įnašo pratęsimas neribotam laikui leis gautomis lėšomis ne tik sudaryti sąlygas finansuoti svarbius krašto apsaugos projektus, kurie reikalingi neatidėliotinam šalies nacionaliniam saugumui užtikrinti, bet ir leis užtikrinti kitus krašto gynybos poreikius.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus ir jo pavaduotojas Andrius Palionis siūlo dar metams – iki 2025-ųjų pabaigos – pratęsti bankų laikinojo solidarumo mokestį.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė ir krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas yra užsiminę, kad bankų solidarumo mokestis galėtų būti naudojamas gynybos reikmėms finansuoti.
Dalį gauto pelno 2023 metais bankai skyrė šalies gynybai, pervesdami į šalies biudžetą 250 mln. eurų solidarumo įnašą. Prognozuojama, kad panašią sumą finansų institucijos skirs ir 2024 m.
Galiojantis įstatymas įpareigoja bankus laikinojo solidarumo įnašą mokėti už 2023 ir 2024 metus.
