Kaip sakė laikinai keleivių pervežimo paslaugas teikiančio „Kėdbuso“ direktoriaus pareigas einantis Regimantas Valiauskas, po to, kai su valstybės parama įsigijo du elektrinius autobusus, atsirado kita problema – įsirengti elektrobusų įkrovimo stotelės su valstybės parama jau nebegalima, mat įmonė yra per didelė.
„Visur finansavimas duodamas smulkioms ir mažoms įmonėms. Mes esame prie stambesnių įmonių, turime 50 autobusų, iš jų 2 elektrinius. Iki 2030 metų planuojame įsigyti dar 10–12 elektrinių autobusų.
Lietuvos energetikos agentūra sako, kad paraiškas paramai gali teikti tik mažos įmonės, kurios naudoja iki 500 kWh. Mes per metus išnaudojame apie 70 tūkst. kWh, tačiau elektrobusų krovimui reikėtų 100–300 kW elektros. Norėtume statyti savo saulės elektrines ir statyti elektrobusų įkrovimo stoteles, bet tam neturime jokių šansų.
Negauname jokios paramos, kuri galėtų padengti saulės elektrinės įrengimo kaštus, negauname jokių nuolaidų elektrinių autobusų įkrovimo stotelių įrengimui“, – kalbėjo „Kėdbuso“ vadovas.
„Aš nebijau pasakyti, kad norėdami pereiti į elektrinius autobusus, negalime to padaryti be valstybės paramos.
Pernai gavome paramą dviem autobusams, bet dabar jau ta parama nebegalioja.
Tai daugiau autobusų nebus, krovimo stotelių negalime turėti, saulės elektrinės negalime įsirengti“, – liūdnai tęsė jis.
Susitikime dalyvavusi Lietuvos energetikos agentūros projektų vadovė Laura Bogušienė paantrino, kad iš Agentūros paramos tokia įmonė gauti jau nebegali, tačiau esą „Kėdbusas“ gali kreiptis paskolos, kurios sąlygos labai palankios.
„Mūsų agentūra teikia finansavimą tik labai smulkiam verslui, tačiau iš „Invegos“ jūs galite gauti paskolą. Jų paskolų palūkanos patrauklios, ne daugiau kaip 3 proc.
Jei norite privačių įkrovimo prieigų autobusams, galite tą daryti ir kreiptis į mus, ir finansavimą, jei atitiksite sąlygas, suteiksime“, – žadėjo L.Bogušienė bei pridūrė, kad Susisiekimo ministerija vėl planuoja naujas priemones ir papildomą finansavimą elektra arba vandeniliu varomų autobusų įsigijimui.
Už 10 kW saulės elektrinę užsiprašė 1,6 mln. eurų
Tačiau ties elektrinių autobusų parko plėtra „Kėdbuso“ problemos nesibaigia. R.Valiauskas pasakojo svarstęs įsirengti 10 kW galingumo saulės elektrinę, tačiau kai pamatė, kokią kainą užsiplėšė ESO, visi norai bemat išgaravo.
„Paprašėm 10 kW saulės elektrinės, kurią norėjome įrengti ant autobusų stoties stogo, su galimybe didinti galią iki 50–100 kW.
Gavome iš ESO sąskaitą 1,6 mln. apmokėti už tą 10 kilovatų.
Tai jiems gal kažkas su galva nelabai gerai? Gal, Seimo nariai, pamąstykite, kaip mums eiti į žaliąją energiją, jei reikia mokėti po 2 mln. eurų už 10 kW tos žalios energijos“, – rėžė R.Valiauskas.
ESO Tinklų vystymo tarnybos vadovas Ovidijus Martinonis tik klausė, kas kalbama ir galiausiai pasakė, kad asmeniškai kontaktuos su „Kėdbusu“ ir patikino, esą įmonė tą 10 kW saulės elektrinę tikrai galės įsirengti.
Milijonų nori ir už elektros galios didinimą
ESO milijonines sąskaitas siunčia toli gražu ne tik už saulės elektrinių įrengimą. Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje neseniai veiklą pradėjusi įmonė „Epsoma“ jau kurį laiką bando pasididinti elektros galią, tačiau darbai nevyksta, o gaunamos sąskaitos iš ESO taip pat šokiruoja.
„Laukiu galimybės pasididinti galią gamykloje 1,5 megavato jau pusantrų metų. Jūs atsiuntėte sąskaitą 1,9 mln. eurų“, – kalbėjo „Epsomos“ vadovas Andrius Stasiukynas, sakydamas, kad ne tik kainodara, bet apskritai visas ESO darbo modelis yra sunkiai suvokiamas.
„Gal jūs galėtumėt kitaip elgtis? Kai mes vėluojam sumokėti sąskaitas, jūs atjungiat elektrą. O kai jūsų rangovas, kuris visada yra vienas ir tas pats, vėluoja atlikti darbus, kas tada?
Verslas net neturi kam paskambinti, jūs esate tarsi neįgaliųjų kompanija.
Paskambini, atsiliepia viena konsultantė, kitą kartą kita, siuntinėja nuo vieno pas kitą.
O kol taip viskas pas jus vyksta, mūsų gamykla jau dirba, aišku, iš dalies, kartais vieną variklį jungiam, kartais kitą, nes visu pajėgumu dirbti negalima, kol galios nepadidinsite“, – nusivylimo neslėpė A.Stasiukynas, ragindamas Seimo narius atkreipti dėmesį į tokį ESO darbo modelį ir galbūt pasistengti, kad ESO bent jau susikurtų patogią komunikacijos ir konsultacijų sistemą verslo subjektams.
Taigi tokia ESO savivalė šokiruoja ir varo į neviltį jau tiek verslininkus, tiek ir savivaldybės įmones.
