„Nepaisant to, kad mėginame pereiti prie visiškai atsinaujinančių išteklių, t. y. saulės ir vėjo, visuotinai manoma, kad pasiekus 80 proc. maždaug elektros energijos gamybos, kiti 20 ar galbūt 10 proc. likusių yra be galo brangu pasiekti naudojant vien tik saulę ar vėją, todėl kitos alternatyvos taip pat turi būti svarstomos“, – pristatydamas branduolinės energetikos poreikį Lietuvoje kalbėjo LEA Energetinio saugumo ir inovacijų centro vadovas Vytenis Barkauskas.
LEA penktadienį pristatė su JAV nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių laboratorija (NREL) atliktą Lietuvos energetikos prognozių iki 2030 metų studiją. Ši studija, LEA analitikų teigimu, bus įtraukta į atnaujinamą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją (NENS).
Strategijoje numatoma galimybė iki 2028 metų Lietuvoje įrengti ketvirtosios kartos mažųjų branduolinių reaktorių.
Kaip akcentavo LEA analitikas V.Barkauskas, ateityje šalyse vis augs poreikis saugiai ir klimatui neutraliai generuoti elektrą branduolinės energetikos sektoriuje.
„Energetiškai saugiausios šalys yra tos, kurios derina branduolinę energiją, atsinaujinančius išteklius ir vietinius išteklius, kurie daugeliu atveju nėra švarūs – šiuo atveju anglys ir dujos“, – sakė jis.
„Jeigu grįžtume į 2022-uosius metus, tai yra kriziniai metai, Ukrainoje prasidėjusio karo metai ir kartu elektros energijos deficito metai. To pagrindinė priežastis – Europoje buvo sumažėjusi generacija branduolinėse elektrinėse“, – pridūrė jis.
Tam įtakos, analitiko teigimu, ypač turėjo 2022 metais sumažėjusi elektros gavyba branduolinėse elektrinėse Prancūzijoje, kai istoriškai elektrą eksportuojanti šalis ėmė ją importuoti.
Referuodamas į su branduoliniais reaktoriais susijusį visuomenės nerimą dėl tokios technologijos saugumo, V.Barkauskas pabrėžė, kad nelaimingų atsitikimų skaičius ar oro taršos sukeltas mirtingumas branduolinėse elektrinėse prilygsta vėjo ar saulės jėgainėse.
„Lietuva iki šiol buvo bene vienintelė šalis (Šiaurės ir Vidurio Europos regione – ELTA), kuri atsisakė branduolinės energijos ir nepratęsė jos naudojimo. Kita šalis dabar, žinoma, yra Vokietija. Tačiau šalys aplink mus, regione (Estija, Lenkija, Švedija – ELTA), turi planų plėtoti branduolinę energiją“, – sako V.Barkauskas.
Kaip pavyzdį analitikas pateikė Suomijos atvejį, kai 2023 metais atidarius trečiąjį branduolinį reaktorių šalies gyventojai patyrė drastišką elektros kainų kritimą.
Remiantis Energetikos įstatymu, Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija (NENS) turi būti peržiūrima ne rečiau kaip kas penkerius metus. Atnaujintą strategiją kovo pabaigoje pristatė energetikos ministras Dainius Kreivys.
Jo teigimu, dėl didelio atsinaujinančios energetikos išteklių potencialo Lietuva iki 2050 metų galėtų tapti viena pirmųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių, turinti gaminamos elektros energijos perteklių. Pasak D. Kreivio, šis perteklius patenkintų dalį Europos elektros energijos poreikių, atsiradusių po energetinių resursų importo iš Rusijos sustabdymo. Ministras kiek anksčiau taip pat yra minėjęs, jog politinis sprendimas dėl branduolinių reaktorių įrengimo turėtų būti priimtas iki 2028 metų. Tokiu atveju, anot D. Kreivio, pirmasis toks 0,5 GW (gigavatų) galios branduolinis reaktorius galėtų pradėti veikti 2038 metais, o likusieji – iki 2050 metų.
