Su Gynybos ir saugumo įstatymo pataisomis vienbalsiai priimtos jas lydinčių Viešųjų pirkimų, Ginklų ir šaudmenų kontrolės, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymų pataisos.
Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos įsigalioja iš karto po priėmimo, likusių įstatymų – nuo liepos 1 dienos.
„Įstatymas orientuotas pirmiausia į Lietuvos gynybos pramonės srityje dirbantį verslą. Žinoma, jis pagelbėtų ir tiems (užsienio – ELTA) investuotojams, kurie investuotų į šią sritį. (...) Labai tikiuosi, kad šis įstatymas atvers kelią mūsų gynybos pramonės dar intensyvesnei plėtrai negu iki šiol“, – pasisakydamas už siūlomas pataisas plenarinių posėdžių salėje kalbėjo buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Dar gegužės pradžioje Ekonomikos komitete pristatydamas įstatymo paketą krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas akcentavo, kad svarbiausius Lietuvos gynybos poreikius turėtų užtikrinti šalies viduje veikiančios įmonės. Tai, anot jo, didins tiekimo grandinių saugumą, gerins kariuomenės prieigą prie reikiamos karinės įrangos.
„Manau, kad tai būtų naujas puslapis (...) bendradarbiavime su mūsų gynybos pramone“, – pabrėžė ministras.
Toks pramoninis bendradarbiavimas, anot L. Kasčiūno, galėtų būti vykdomas valstybei inicijuojant ne mažesnės nei 5 mln. eurų vertės pirkimus.
Taip pat, ministro teigimu, siūlomas Gynybos ir saugumo pramonės įstatymas padės valstybės institucijoms aiškiau perduoti gynybos poreikius karinės pramonės įmonėms. Tai reiškia, kad, priėmus įstatymo keitimus, tokios kompanijos galės geriau planuoti reikalingos karinės įrangos gamybos apimtis.
„Vyriausybė tvirtins karinės įrangos sąrašą, kuris yra prioritetinis, strateginis, ir būtent šis sąrašas leistų plėtoti mūsų gynybos pramonei tam tikras kryptis ir jas vystyti. (...) Dažnai mūsų klausia gynybos pramonė, ko jums reikia, kokių krypčių iš mūsų reikia. Tai dabar tikrai tokių klausimų bus mažiau“, – komitete aiškino Krašto apsaugos ministerijos vadovas.
Prieš galutinį balsavimą plenarinių posėdžių salėje palaikydamas siūlomus pakeitimus konservatorius Valdas Rakutis pabrėžė, kad ateityje Seimas siūlys plėsti šiuos įstatymus, užtikrinant, kad Lietuvos gynybos pramonė sklandžiai veiktų ne tik taikos, bet ir karo laikotarpiu.
Priimtus įstatymus lydinčios Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos numato išlygą, kad esant „gyvybiškai svarbiems“ nacionaliniams interesams tam tikra karinė įranga be viešųjų pirkimų gali būti įsigijama iš Lietuvos gamintojų. Taip, anot L. Kasčiūno, Lietuva geriau užtikrins ne tik savo saugumą, tačiau ir teiks karinę pagalbą sąjungininkams, pavyzdžiui, Ukrainai.
„Jeigu pats įstatymas įsigaliotų nuo liepos 1, šita pataisa (Viešųjų pirkimų įstatymo pataisa įsigaliotų – ELTA) nuo priėmimo. (...) Ką tai reiškia praktikoje – mes planuojame atidaryti tokią dronų programą, kur bus tam tikras resursas sutelktas, kur mes planuojame pirkti dronus iš Lietuvos gamintojų, siųsti juos į Ukrainą. Be abejo, testuojami jie bus kovos lauke ir tada technologija vaikščios tokiu ciklu ir kurs tą vadinamą ekosistemą, kurios mums be galo reikia“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
KAM pažymi, jog parlamentui teikiamas įstatymų paketas skatins inovacijas bei investicijas į gynybos ir saugumo pramonę, didins jos konkurencingumą, geriau sudarys sąlygas aprūpinti viešojo saugumo ir krašto apsaugos sistemos institucijas, geriau užtikrins jų skaidrumą, nepriklausomumą ir plėtrą.
