Šiose dėžutėse snusas – nikotino pagalvėlės, primenančios mažyčius arbatos pakelius. Vartotojai jas kiša po viršutine lūpa. Tradicinis snusas gaminamas iš drėgno tabako, o prieš dešimtmetį pasirodžiusioje snuso atmainoje, kuri šnekamojoje kalboje vadinama baltuoju snusu, nikotinui perduoti vietoje tabako naudojami augaliniai pluoštai. Švedai šių dviejų tipų neišskiria: viskas yra snusas, kurį dalis jų laiko priežastimi, kodėl Švedija beveik metė rūkyti.
2022 m. tik 5,6 proc. Švedijos gyventojų vis dar rūkė įprastas cigaretes. Tai žemiausias rodiklis visoje Europoje, o jei tendencija tęsis, 2024 m. jis nukris žemiau 5 proc., arba lygio, kai šalis gali paskelbti esanti „be dūmų“.
Kitoms pasaulio vyriausybėms stengiantis pažaboti rūkymą, Švedija tapo prieštaringai vertinamu pavyzdžiu, kaip tai padaryti geriausiai. Nors visuomenės sveikatos priežiūros pareigūnai ir kovos su rūkymu šalininkai šalies sėkmę sieja su veiksmingu politikos formavimu, politikai, „Big Tobacco“ kompanijos ir kai kurie visuomenės sveikatos ekspertai tvirtina, kad tikrieji nuopelnai priskirtini snusui.
Visa tai kelia platesnes diskusijas, ar cigarečių rūkaliai turėtų būti skatinami pereiti prie alternatyvių priemonių (nikotino pagalvėlių, elektroninių cigarečių, kaitinamojo tabako), ar tokie produktai tik normalizuoja nors ir mažiau žalingą, bet priklausomybę sukeliantį elgesį. Nikotinas nėra kancerogenas, tačiau jis gali didinti kraujospūdį, prisidėti prie širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų sveikatos problemų.
Tuo tarpu tabako kompanijos stebi Švediją ir stengiasi išsiaiškinti, ar galės ir toliau gauti didelį pelną, kai rūkančiųjų skaičius pasaulyje nuolat mažėja. Praėjusiais metais tabako milžinė „Philip Morris International Inc.“ sumokėjo 16 mlrd. dolerių už „Swedish Match AB“, kuri yra didžiausia šioje šalyje snuso tiekėja ir populiarių „Zyn“ pagalvėlių gamintoja. Remiantis „Bloomberg Intelligence“ duomenimis, „Swedish Match AB“ pardavimai per keturias savaites iki 2023 m. gruodžio 31 d., palyginti su ankstesniais metais, išaugo 17 proc.
Šis produktas Švedijoje tapo kultūriniu reiškiniu prieš daugiau nei 200 metų, kai ūkininkai pradėjo vartoti palaidą snusą, kad gautų nikotino ir kartu turėtų laisvas rankas. Šeštajame ir septintajame XX amžiaus dešimtmečiuose, išpopuliarėjus cigaretėms, įprotis vartoti snusą blėso, bet vėl grįžo po dešimties metų, kai buvo pradėta daugiau kalbėti apie mirtiną rūkymo žalą.
Snusas Švedijoje užima tokią vietą, kad 1994 m., prieš nacionalinį referendumą dėl stojimo į Europos Sąjungą, Briuselio valdžios institucijos, norėdamos įtikinti kuo daugiau rinkėjų, šiai šaliai pritaikė išimtį, nors visoje ES snusas uždraustas. „Buvo 50:50, balsai svyravo į vieną ar kitą pusę priklausomai nuo snuso klausimo“, – sako Patrikas Hildingssonas, „Swedish Match“ vadovas, padedantis skirtam Stokholmo muziejui, skirtam snuso istorijai.
Iš dalies dėl šios išimties šalis prie ES prisijungė metais vėliau.
Švedijos visuomenės sveikatos agentūros duomenimis, šiuo metu snusą reguliariai vartoja apie 14 proc. gyventojų. Augant snuso vartojimui, rūkančiųjų skaičius mažėjo. 2004 m. kasdien rūkė apie 14 proc. vyrų ir 19 proc. moterų. Iki 2022 m. šie rodikliai sumažėjo maždaug dviem trečdaliais, prie to prisidėjo ir didėjantys cigarečių mokesčiai bei draudimas rūkyti viešose vietose.
Snuso vartojimas kelia nerimą sveikatos apsaugos pareigūnams ir džiugina tuos, kurie yra suinteresuoti, kad bedūmiai produktai taptų didele pasauline rinka. Bendrovės „British American Tobacco Plc“ vadovas Tadeu Marroco neseniai sakė, kad maždaug 100 mln. žmonių – apie 10 proc. pasaulio rūkančiųjų – jau vartoja nedegiuosius nikotino gaminius. Tyrimų bendrovės „InsightAce Analytic Pvt Ltd.“ skaičiavimais, šios rinkos vertė šiuo metu yra daugiau nei 27 mlrd. dolerių, palyginti su 900 mlrd. dolerių vertės pasauline cigarečių rinka.
Tačiau dėl reguliavimo, kuris riboja prieinamumą, šių gaminių ateitis gali priklausyti nuo to, ar įsitvirtins žalos mažinimas – paradigma, kuria propaguojamos saugesnės rūkymo alternatyvos. Nors tokios organizacijos kaip Jungtinės Karalystės nacionalinė sveikatos apsaugos tarnyba (angl. National Health Service, NHL) pritaria idėjai ir siūlo rūkantiesiems nemokamus elektroninių cigarečių rinkinius, kitos, pavyzdžiui, Pasaulio sveikatos organizacija ir Europos Komisija, nerimauja dėl greito šių produktų išpopuliarėjimo ir ypač dėl to, kad, kaip teigiama, vis dar neaiškus jų ilgalaikis poveikis.
Nepaisant to, kad apribojimai, kur ir ar apskritai leidžiama užsidegti cigaretę, tampa vis griežtesni, šiuo metu pasaulyje rūko daugiau nei 1 mlrd. žmonių. Tačiau jie priklausomi ne nuo tabako, o nuo nikotino.
Nikotino atsisakyti sunku. Šis lengvas stimuliatorius sukelia stiprią priklausomybę, panašiai kaip kofeinas. Nikotino vartojimas nėščioms moterims ne tik didina kraujospūdžio ir širdies ligų riziką, bet ir yra siejamas su mažu naujagimių svoriu bei padidėjusia vaikų apsigimimų rizika.
1992 m. nauji peroraliniai tabako gaminiai ES buvo uždrausti siekiant, kad JAV įmonė „Smokeless Tobacco Co.“ nepradėtų Europoje platinti porcijomis supakuoto kramtomojo tabako „Skoal Bandits“. Draudimas įvestas praėjus penkeriems metams po to, kai PSO ėmė raginti prevenciškai uždrausti į snusą panašius gaminius šalyse, kuriose nėra jų vartojimo tradicijų. Europos veiksmus lėmė susirūpinimas dėl ilgalaikio peroralinių tabako gaminių poveikio sveikatai, nors šie veiksmai nuolat kritikuojami kaip nepagrįsti patikimais moksliniais duomenimis.
„Snusas nėra sveikas produktas“, – sako Andersas Miltonas, buvęs Pasaulio gydytojų asociacijos vadovas, dabar vadovaujantis Snuso komisijai – tyrimų organizacijai, kurią finansuoja snuso gamintojai. Bet jis taip pat sako, kad nuo snuso „nesusirgsite vėžiu“.
Daugelis ekspertų tam pritaria. Nepaisant didėjančio snuso vartojimo, Švedijoje vyrų sergamumas tabako sukeltu vėžiu yra mažiausias Europoje. 2019 m. JAV maisto ir vaistų administracija (angl. Food and Drug Administration, FDA), reguliuojanti tabako gaminius ir jų pardavimą didžiausioje pasaulyje nikotino rinkoje, pirmą kartą išleido „modifikuotos rizikos įsakymą“, kuriuo leido aštuonias „Swedish Match's General“ snuso rūšis pardavinėti kaip mažiau pavojingas nei cigaretės. „Swedish Match“ yra vienintelis snuso gamintojas, kurio produktai nusipelnė tokio žymėjimo.
„Turimi moksliniai įrodymai, įskaitant ilgalaikius epidemiologinius tyrimus, rodo, kad, palyginti su cigarečių rūkymu, išimtinai šių konkrečių bedūmių tabako gaminių vartojimas kelia mažesnę burnos vėžio, širdies ligų, plaučių vėžio, insulto, emfizemos ir lėtinio bronchito riziką“, – rašoma FDA sprendime. Jame taip pat pabrėžiama, kad visi tabako gaminiai yra potencialiai kenksmingi, todėl šis sprendimas nereiškia, kad snusas yra „patvirtintas FDA“.
Į tai dėmesį atkreipė ir didžiosios tabako kompanijos, kurios dar neseniai snusą ir kitas cigarečių alternatyvas laikė egzistencine grėsme.
Pagrindiniai cigarečių gamintojai, nors ir toliau parduoda milijardus pakelių, žino, kad žmonės nerūkys amžinai. Kaip mėgsta sakyti „Philip Morris“ generalinis direktorius Jacekas Olczakas, „cigaretės turi būti muziejuose“.
Todėl visi pagrindiniai rinkos dalyviai pradėjo gaminti vadinamuosius mažesnės rizikos gaminius. Remiantis tyrimų bendrovės MMR skaičiavimais, prognozuojama, kad vien nikotino pagalvėlių pasaulinė rinka augs nuo maždaug 2 mlrd. dolerių 2022 m. iki 17,4 mlrd. dolerių 2029 m. Apskaičiuota, kad 2022 m. kaitinamo tabako ir elektroninių cigarečių – kitų dviejų populiarių cigarečių alternatyvų – pasaulinė rinka siekė po maždaug 23 mlrd. dolerių.
Perspėjančiu pavyzdžiu augančiai rinkai tapo „Juul Labs Inc.“, JAV elektroninių cigarečių bendrovė, kurią 2010-ųjų pabaigoje išgarsino taip pat pavadintos elektroninės cigaretės. Į jaunimą orientuoti „Juul“ skoniai ir rinkodara bei kilęs susirūpinimas dėl garinamojo nikotino poveikio sveikatai užsitraukė reguliavimo institucijų rūstybę, ir 2022 m. šie gaminiai JAV buvo uždrausti. Galiausiai „Juul Labs Inc.“ gavo leidimą prekiauti savo prietaisais ir nearomatizuotomis nikotino pagalvėlėmis, o dabar FDA rengia galutinį sprendimą, ar šiai įmonei bus leista pristatyti rinkai naują aukštųjų technologijų produktą.
FDA susidorojimas su „Juul“ garinimo bumo sustabdyti nebeįstengė. Jis plinta ir dėl pigesnių vienkartinių prietaisų, kurie dažnai būna pagaminti Kinijoje. Augantis vienkartinių elektroninių cigarečių populiarumas, ypač tarp jaunimo, paskatino kai kurių šalių įstatymų leidėjus svarstyti galimybę juos uždrausti. Tokiam teisės aktui neseniai pritarė Prancūzijos įstatymų leidėjai, jis gali įsigalioti jau šiais metais.
Rūkaliai nebejotinai tampa nykstančia rūšimi, o Švedijoje diskutuojama, ar snusas yra to priežastis, ar pasekmė.
Švedijos vadovai oficialiai nepatvirtino šio produkto kaip pagalbos metant rūkyti priemonės, tačiau visuomenė mano kitaip. Rugsėjo pradžioje Švedijos vyriausybė paskelbė, kad cigarečių mokesčius planuoja padidinti maždaug 9 proc., o snusui taikomus mokesčius sumažinti maždaug 20 proc. Nors cigarečių pakelis Švedijoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, yra santykinai pigus ir kainuoja apie 70 Švedijos kronų (7 JAV dolerius), snuso dėžutės kaina yra dar mažesnė – apie 40 kronų (4 JAV doleriai). Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas, savo „Instagram“ paskyroje pristatydamas politikos pokyčius, pareiškė, kad viskas, ką galime padaryti, kad sumažintume rūkymą ir jo išvengtume, yra gerai. (Jis taip pat prasitarė, kad, nors ir nebevartoja snuso, mėgstamiausias jo prekės ženklas tebėra „Göteborgs Rapé“.)
30-metis Švedijos parlamento Sveikatos ir gerovės komiteto narys Jesperas Skalbergas Karlssonas nerūko ir nevartoja nikotino pagalvėlių, tačiau mano, kad snusas „labai prisidėjo“ prie to, kad Švedija pirmautų Europos nerūkymo lenktynėse. Jo nuomonę patvirtina ir nemažai mokslinių tyrimų, tokių kaip, pavyzdžiui, 2016 m. atliktas tyrimas, kurio daugiau kaip 71 proc. dalyvių, pradėjusių rūkyti ir pradėjusių vartoti snusą, galiausiai visiškai atsisakė cigarečių.
Tačiau visuomenės sveikatos pareigūnų šie teiginiai neįtikina. „Tabako pramonė teigia, kad Švedijoje rūkančiųjų skaičius toks mažas dėl snuso, – sako Švedijos vėžio draugijos generalinė sekretorė Ulrika Arehed Kagstrom. – Tai paprasčiausiai netiesa. Tabako pramonė sukūrė šitą istoriją, nes nori su šiais produktais pasiekti naujas tarptautines rinkas.“
Kagstrom mano, kad snusas yra žingsnis į platesnį tabako ir nikotino vartojimą, o ne priemonė, padedanti mesti rūkyti, ir aiškina, kad mažas rūkančiųjų skaičius Švedijoje yra dešimtmečius vykdytos sveikatos politikos rezultatas.
Karolio instituto (šved. Karolinska Institutet) Visuomenės sveikatos katedros profesorė emeritė Rosaria Galanti teigia, kad pokytį lėmė 1993 m. įvestas draudimas rūkyti viešose vietose. „Švedija sukūrė normatyvinę neigiamą rūkymo kultūrą“, – sako ji ir teigia, kad įstatymas ne šiaip neleido žmonėms užsidegti cigaretės prie mokyklų ir ligoninių – įstatymas pavertė tai kultūriniu tabu.
Stokholmo centre įsikūrusios tabako gaminiais prekiaujančios „Nikoteket“ parduotuvės vitrina labiau primena „Apple Store“ nei tabako gaminių parduotuvę. Į ryškiai apšviestą parduotuvę lankytojus vilioja daugiau nei 400 rūšių snuso ir nikotino pagalvėlių, o spalvingose dėžutėse parduodami obuolių martinio, kolos, vyšnių, sūrio ir kiti skoniai. Parduotuvėje taip pat galima įsigyti elektroninių cigarečių, tačiau įprastų cigarečių čia nėra.
Tarp kitų klientų salone sukiojasi Maya, į trečią dešimtį įžengusi šviesiaplaukė moteris, kuri metė rūkyti būdama 19-kos, kai draugas supažindino ją su nikotino pagalvėlėmis. Ji sako, kad tuo metu dirbo aptarnavimo sferoje, o snusas padėjo susidoroti su stresu. Be to, patiko skonis, kuris, pasak Mayos, buvo panašus į mėlynių.
Būtent į tokius klientus kaip Maya orientuojasi snuso gamintojai. Švedijos visuomenės sveikatos agentūros atliktų apklausų duomenimis, 2018 m. tik 4 proc. 16–29 metų amžiaus Švedijos moterų teigė, kad reguliariai arba kartais vartoja nikotino pagalvėles. Iki 2022 metų, kai vyriausybė panaikino spragą, leidusią parduoti šiuos produktus jaunimui, šis skaičius išaugo iki 18 proc. Nuo to laiko Švedijos nuomonės formuotojai ir realybės šou žvaigždės sulaukia kritikos dėl snuso reklamos „Instagram“ ir „TikTok“.
Tarp Mayos draugų rūkančiųjų nedaug, nors ji įkalbėjo kelis iš jų pereiti prie snuso, iš dalies dėl patogumo. „Mums neleidžiama rūkyti restoranuose, bet snusą galime vartoti visur, – sako ji.
Parengta pagal „Bloomberg“ inf.
