Metinis vartotojų kainų augimo tempas šalyje balandį siekė beveik 70 proc.
„Mūsų prioritetas yra kovoti su didelėmis pragyvenimo išlaidomis. Žema vienaženklė infliacija yra būtina tvariam augimui“, – per ekonominio plano pristatymą Ankaroje sakė finansų ministras Mehmetas Simsekas.
Šis planas apima įvairius biudžeto apkarpymus, paveiksiančius „visą viešųjų paslaugų sektorių“, o dėl kai kurių iš jų parlamentui reikės pateikti įstatymų pataisas, tvirtino ministras. Viešųjų paslaugų sektoriuje trejus metus bus draudžiama įsigyti ar nuomotis bet kokias naujas transporto priemones, išskyrus atvejus, kai vykdomi „privalomieji reikalavimai“, susiję su sveikatos, saugumo ir gynybos sektoriais.
Viešųjų paslaugų sektoriuje taip pat nebebus naudojamos importuotos transporto priemonės, nurodė ministras.
Be to, trejiems metams stabdomos viešųjų pastatų statybos ar pirkimai, išskyrus pastatus, statomus siekiant sumažinti žemės drebėjimų pavojų arba nukentėjusius nuo stichinių nelaimių.
Taip pat planuojama 10 proc. sumažinti viešųjų biudžetų lėšas prekėms ir paslaugoms pirkti bei 15 proc. sumažinti investicijas, išskyrus išlaidas regionuose, kuriuos paveikė 2023 m. vasarį įvykęs žemės drebėjimas.
Ministras nepatikslino vyriausybės politikos dėl atlyginimų, tačiau valstybės tarnyboje bus įdarbinama tik tiek žmonių, kiek reikės norint pakeisti į pensiją išeinančius asmenis.
Balandžio viduryje Turkijos darbo ministras Vedatas Ishikanas paskelbė apie sprendimą įšaldyti minimalų darbo užmokestį, kuris paprastai didinamas liepą.
Grynasis minimalus darbo užmokestis sausio 1 d. buvo pakeltas beveik 50 proc., iki 17 002 Turkijos lirų (maždaug 489 eurų).
Metinė infliacija balandį pasiekė 69,8 proc. ir buvo didesnė, nei kovą, kai sudarė 68,5 proc., rodo gegužės pradžioje paskelbti oficialūs duomenys.
Praėjusią savaitę Turkijos centrinio banko vadovas Fatihas Karahanas skaičiavo, kad infliacijos tempas ims lėtėti birželį, ir padidino metų pabaigos infliacijos prognozę iki 38 proc., kai anksčiau buvo numatoma 36 proc. infliacija.
M. Simsekas prognozavo, kad vienaženklė infliacija grįš 2025 m. pabaigoje.
Vartotojų kainų augimas ir Turkijos liros žlugimas JAV dolerio bei euro atžvilgiu laikomi veiksniais, atsakingais už nesėkmę, kurią kovo 31 d. vykusiuose savivaldos rinkimuose patyrė prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir jo partija AKP.
Nepriklausomų Turkijos ekonomistų grupės ENAG skaičiavimu, metinė infliacija balandį sudarė daugiau nei 124 proc.
