Jungtinių Tautų duomenimis, net ir siekiant įgyvendinti nustatytus klimato kaitos tikslus, pasaulis per ateinantį šimtmetį atšils bent 3 laipsniais, tad ekonominė našta neišvengiamai palies ir pavienius asmenis. Žurnale „Nature“ paskelbti duomenys rodo, kad finansinis nuosmukis bus neišvengiamas net ir tada, jei vyriausybės klimato kaitos klausimams skirs vis daugiau dėmesio.
Savo ruožtu Stanfordo universiteto profesorius Noah Diffenbaugh tikina, kad dėl klimato kaitos ekonominė žala bus įvairialypė. Anot jo, ekstremalūs klimato kaitos nulemti orų pokyčiai gali pažeisti turimą nekilnojamąjį turtą, o aukštesnė temperatūra gali turėti įtakos žemės ūkio darbams, darbo našumui, kai kuriais atvejais ir intelektiniam tobulėjimui.
Klimato kaitos sukelta finansinė žala didesnė už krizės sprendimams skirtas išlaidas
Šylant klimatui dažnai kalbama apie brangias klimato kaitos švelninimo pastangas, pavyzdžiui, naftos ir dujų ribojimą arba technologijas, skirtas anglies dioksido taršai mažinti, investavimą į ekologiškesnes technologijas. Vis dėlto tyrime teigiama, kad trumpalaikė finansinė žala, kurią sukelia klimato kaita, jau dabar yra didesnė už krizės sprendimų išlaidas.
Mokslininkai apskaičiavo, kad iki 2050 m. laikytis Paryžiaus klimato susitarimo pasaulio ekonomikai kainuotų 6 trilijonus JAV dolerių, palyginti su tyrime apskaičiuota 38 trilijonų JAV dolerių ekonomine žala dėl klimato kaitos.
„Nature“ tyrime apskaičiuotas ir ekonominis skirtingų regionų nuosmukis – nurodoma, kad Europoje ir Šiaurės Amerikoje per ateinančius 26 metus pajamos turėtų sumažėti mažiau nei 11 proc., o Pietų Azijoje ir Afrikoje – 22 proc.
Tyrimo duomenimis, Jungtinės Valstijos patirs mažesnį ekonominį smūgį nei kai kurios jos kaimyninės šalys.
Vidutinio amerikiečio kasdienės išlaidos dėl klimato kaitos išaugs 9 proc.
Žurnalo „Consumer Reports“ paskelbtame pasaulinės konsultacijų bendrovės ICF (angl. International Climate Fund) dokumente teigiama, kad 2024 m. JAV gimusio kūdikio asmeninės išlaidos per visą gyvenimo laikotarpį dėl klimato kaitos gali siekti 500 tūkst. JAV dolerių.
Prognozuojama, kad 2024 m. gimusio asmens išlaidos būstui per visą gyvenimą padidės 125 tūkst. JAV dolerių dėl išaugusių priežiūros ir draudimo išlaidų, susijusių su potvynių ir kitos su oro sąlygomis susijusios žalos rizika. Taip pat dokumente nurodoma, kad dėl žemės ūkio ir tiekimo grandinių sutrikimų maisto kainos per 2024 m. gimusio žmogaus visą gyvenimą padidės maždaug 33 tūkst. JAV dolerių. Tikėtina, kad per ateinančius kelis dešimtmečius didės ir kitos išlaidos, pavyzdžiui, energijos, transporto ir sveikatos priežiūros.
„Daugeliui amerikiečių dėl šio finansinio praradimo reikės priimti sudėtingus sprendimus, apimančius kasdienes išlaidas už maistą, būstą ir kt., kurios dėl klimato kaitos per visą gyvenimą išaugs maždaug 9 proc.“, – teigiama dokumente.
