Arūnas Karaliūnas. Galima net nesivarginti – gražiausi vaizdo klipai nesugundys užsieniečių atvykti į Lietuvą

2024 m. gegužės 12 d. 07:00
Sostinės įvaizdžio kūrėjai ir jų kritikai nepaliauja ginčytis, ar pasirinktas geriausias būdas atskleisti užsienio šalių gyventojams Vilniaus privalumus.
Daugiau nuotraukų (2)
Miesto plėtros agentūros „Go Vilniaus“ užsakymu sukurta reklama
padalinta į dvi dalis. Vaizdo klipo pradžioje vaizduojami visi
sovietiniai ypatumai: seni automobiliai, aplūžę pastatai, ant mūrinės
sienos besišlapinantis vyras, muštynės prie konteinerių, duobėti keliai,
lauko tualetai, turgus ant automobilių kapotų, maisto atsargos
stiklainiuose.
Ir tik vaizdo klipo pabaigoje vaizdas pasikeičia ir prašviesėja:
trumpai filmuojamos šiandieninės Vilniaus centro gatvės, bažnyčios,
gražiausi pastatai, įdomiausios kavinės, įvairiausios pramogos.
Tiek vilniečius, tiek kitų miestų gyventojus nustebino ne tik kūrėjų
pasirinkta itin prieštaringai įvertinta vaizdo klipo idėja, bet ir
kaina – Jungtinės Karalystės bei Vokietijos rinkai skirtai reklamai
platinti skirta apie 0,5 mln. eurų.
Jeigu kam nors dar kyla abejonių, kokį poveikį ši akcija turės turistų
srautui, galima drąsiai atsakyti: jokio. Ir visai ne dėl reklamos
turinio.
Norint išsiaiškinti, kas iš tiesų lemia didesnius turistų srautus,
vertėtų pasikalbėti su Kauno viešbučių savininkais. Būtent Kauno, nes
šis miestas neturi milžiniška trauka pasižyminčio pajūrio ir nėra
sostinė, kurioje lankosi daugybė žmonių darbo reikalais.
Nors Kauno valdžia taip pat imasi rinkodaros priemonių, milijonais eurų
nesišvaisto ir elgiasi teisingai.
Dvejus metus užsienio kalbos iš Kauno gatvių buvo išnykusios dėl
pandemijos apribojimų. 2022-aisiais į miestą plūstelėjo programos
„Kaunas 2022“ svečiai, tačiau praėjusiais metais užsieniečių skaičius
vėl smigo žemyn.
Europos kultūros sostine tapusiam Kaunui skirta programa „Kaunas 2022“
mieste įsikūrusiems viešbučiams buvo lyg tyro oro gurkšnis po dvejų itin
sunkių metų.
Didelio susidomėjimo sulaukęs renginys paskatino dažniau užsukti į
miestą tiek užsieniečius, tiek vietos gyventojus. Šventė baigėsi, svečių
srautas sumenko ir šioje srityje dirbantiems verslo žmonėms vėl sunku
įžvelgti pragiedrulių.
Pernai Kauno viešbučiai visiškai užpildyti buvo tik kartą – gegužės
pabaigoje „Žalgirio“ arenoje vykstant Eurolygos finalo ketverto turnyrui.
Šiemet kelias dienas taip tikrai nutiks rugpjūčio pradžioje, kai Dariaus
ir Girėno stadione net du pasirodymus surengs britų scenos žvaigždė
E.Sheeranas.
Viešbučių savininkai tikina, kad dideli sporto renginiai bei koncertai
tampa ta jėga, kuri traukia užsieniečius aplankyti Kauną.
Kita svarbi priežastis – pigūs ir patogūs skrydžiai. Dalis užsieniečių
prisipažįsta net nežinoję, kur yra tas Kaunas, tačiau susigundė
patrauklia kelionės kaina. Skrydžių trūkumas neleidžia Kaunui aktyviau
imtis dar vienos svarbios ir pelningos veiklos – konferencijų turizmo.
Jeigu kurio nors miesto valdžia išties nori ir gali skirti investicijų
turizmui skatinti, būtent šiomis kryptimis ir reikėtų dirbti.
Dideli tarptautiniai renginiai bei nuolatinis lėktuvų variklių gaudesys
Kauno oro uoste gali lemti didesnį atvykstančiųjų srautą, o kartu ir
pilnesnį miesto biudžetą.
Prekių bei paslaugų pigumu, nepriekaištingu aptarnavimu europiečių
pernelyg nenustebinsime. UNESCO kultūros paveldo sąraše atsidūręs
prieškario architektūros paveldas pasirinkimo priežastimi gali tapti vos
porai procentų keliautojų.
Japonijos ir kitų Azijos šalių gyventojų potraukį keliauti smarkiai
sumažino pandemija ir ligi šiol jis neatsigavo.
Europiečiai bijo visai netoli Lietuvos vykstančio karo, kurio pabaigos
nematyti, o šią savaitę jiems galėjo susidaryti vaizdas, kad jau ir
Lietuvoje vyksta labai negeri dalykai.
Lietuvos kariuomenė ir NATO sąjungininkai pradėjo kompleksines pratybas
„Perkūno griausmas 2024“. Kariai drauge su valstybės institucijomis
imituoja perėjimą iš taikos į karo metą, pasiruošimą vykdyti karo
komendantūrų veiklą, tarpusavio sąveiką.
Kaune gegužės 6–8 dienomis vyko sudėtinė nacionalinių pratybų dalis –
„Perkūno bastionas 2024“. Mieste judėjo kariai ir technika, naudoti
imitaciniai šaudmenys ir pirotechnika. Intensyviausios pratybos vyko
ties strategiškai svarbiais objektais Centro, Petrašiūnų, Eigulių ir
Aleksoto seniūnijose.
Nuo gegužės 7-osios 22 valandos iki 8-osios 5 valandos ryto Palemono
rajone buvo įvesta net komendanto valanda, kurios metu gyventojų
judėjimas nebuvo ribojamas, tačiau buvo stabdomos ir tikrinamos įvairios
transporto priemonės.
Suprantama, kariams pratybos reikalingos, tačiau pamatyti vaizdai
gerokai sumenkina žmonių norą tokiame fone leisti laisvalaikį ir jokie
vaizdo klipai nepadės.
vaizdo klipaspratybosskrydžiai
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.