Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis mano, kad toks sprendimas yra „daugiau nei keistas“. Anot jo, „Baltcap“ istorija rodo, kad tam, jog būtų tinkamai vykdoma sektoriaus kontrolė, LPT reiktų naujo vadovo.
„Šis laikotarpis buvo nesėkmingas ir geriausia to iliustracija buvo „Baltcap“ istorija. Tai turbūt reikėjo naujų rankų, naujų akių, aktyvesnių žmonių be abejo. Nes matome, kad priežiūra yra sudėtinga, sektoriuje daug problemų“, – Eltai teigė S. Skvernelis.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko manymu, jeigu būtų įvykęs konkursas ir V. Daukšys jį laimėtų, tada paskyrimas būtų suprantamas. Bet, pasak jo, bet koks argumentavimas, kad direktorius viršijo lūkesčius yra nepateisinamas.
„Suprasčiau, jeigu dar konkurse būtų pasitikrinęs tarp kitų pretendentų, ar nėra geresnių, išmanesnių. Toks automatinis perskyrimas, kai teigiama, jog viršijo lūkesčius atrodo juokingai“, – tvirtino jis.
S. Skvernelis taip pat pastebėjo, kad nors pasikeitus Valstybės tarnybos įstatymui V. Daukšys eina antrąją kadenciją, jis pareigas užima nuo 2015 m.
„Jau ir trečia kadencija gaunasi, jeigu neformaliai žiūrime“, – pastebėjo S. Skvernelis.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pritaria, kad puikus V. Daukšio įvertinimas neįtikina, nes „Baltcap“ skandalas parodė, jog situacija nėra kontroliuojama. Jis prideda, kad įvykus tokiems incidentams kituose sektoriuose, įprastai kaltė yra priskiriama priežiūrą vykdančioms institucijoms ir jų vadovams.
„Kažkaip nustebau. Nesu specialistas nei lošimų, nei kaip skiriami žmonės. Bet jis buvo paskirtas už labai gerą tarnybą, nors mano manymu vien Stepukonio situacija rodo, kad pritrūko kontrolės. Aš negaliu automatiškai kaltinti Lošimų tarnybos, bet toks skandalas rodo, kad lošimų priežiūrą vykdoma nepakankamai“, – situacija vertino E. Gentvilas.
„Kai bankrutavo „Ūkio bankas“, „Snoras“, tada paaiškėjo, kad buvo bloga priežiūrQ iš centrinio banko, buvo netinkamai dirbama. O čia? Iš kažkur didžiuliai pinigai yra pralošinėjami, pakankamos kontrolės kazino neatliko, neatliko ir juos prižiūrinti institucija“, – aiškino jis.
Jis pridūrė, kad konkursas dėl LPT direktoriaus pozicijos tikrai turėjo vykti.
„Bent jau konkursas tikrai turėjo būti“, – tikino jis.
Penktadienį Finansų ministerija Eltą informavo, kad LPT vadovas Virginijus Daukšys 2024 m. balandžio 29 d. finansų ministrės Gintarės Skaistės įsakymu paskirtas antrai 5 metų kadencijai, prasidėjusiai nuo 2024 m. gegužės 1 d.
Teigiama, kad sprendimas priimtas atsižvelgiant į V. Daukšio veiklos metinius įvertinimus, jo paties pristatytus ateinančių metų tikslus ir parengtą įgyvendinimo planą, kuriame numatytos lošimų priežiūros ir tolimesnės prevencijos stiprinimo priemonės. Be to, įvertintas ir aktyvus LPT dalyvavimas rengiant naująjį Azartinių lošimų įstatymo projektą, todėl ministerija tikisi, kad Seimui priėmus įstatymą, vadovas prisidės ir prie jo įgyvendinimo.
Anot ministerijos, kad būtų galima vadovą skirti antrai kadencijai be konkurso, įstaigos vadovo veikla pirmos kadencijos metu turi būti įvertinta gerai arba labai gerai.
ELTA primena, buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ partneris Š. Stepukonis vasarį buvo sulaikytas Vilniuje. Jis įtariamas pasisavinęs apie 40 mln. eurų kapitalo fondo lėšų, bent dalį kurių galėjo pralošti kazino.
Vilniaus miesto apylinkės teismui patenkinus prokuratūros prašymą ir leidus įtariamajam Š. Stepukoniui užsegti apykoję, kovo viduryje buvęs „BaltCap“ partneris paleistas į laisvę.
Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT). Europos prokuroras Darius Karčinskas ketvirtadienį kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti Š. Stepukonio suėmimą dar mėnesiui.
Dėl Š. Stepukonio atliekami du ikiteisminiai tyrimai. Pirmajame jis įtariamas dėl maždaug 27 mln. eurų „BaltCap“ fondų lėšų pasisavinimo. Prokuratūros teigimu, daugiau nei 20 mln. eurų Š. Stepukonis galėjo pralošti. Tuo metu kita dalis pinigų galėjo būti prarasta rizikingose investicijose per platformą „Interactive Brokers“.
Antrasis ikiteisminis tyrimas atnaujintas pradėjus pirmąjį. Vilniaus apygardos prokuratūra dar 2022 metais buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą iš bendrovės „Paysera LT“ gavus informacijos apie į Š. Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų. Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų pardavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas.
Š. Stepukonis įvairiais laikotarpiais vadovavo infrastruktūros fondo bendrovėms Lietuvoje ir buvo projektų bendrovių Lenkijoje valdybos pirmininkas. Juridinių asmenų registro duomenimis, Lietuvoje jis yra buvęs „BaltCap Infrastructure Fund“ bendrovių „Investicijų uostas“, „Knowledge investment“, „Moelta“, „Nullus“, „Safe community“, „Urban Revitalisation“, „Vėjo sesės 1“, „Venetus capital“, „Vilniaus daugiafunkcis kompleksas“ ir „Žvirgždaičių energija“ vadovu.
Tuo metu Lenkijos registre Š. Stepukonis nurodomas kaip buvęs bendrovių „Izim SP“, „Deuteros Izim Edu“, „EN Efficiency PL“, „Protos Izim Edu“ ir „Tritos Izim Edu“ valdybos pirmininkas. Kaip nurodoma „BaltCap“ tinklapyje, „Izim“ yra speciali portfelio įmonė, kurios tikslas – kelti pragyvenimo lygį Lenkijos miestuose atnaujinant viešąją infrastruktūrą.
