Reguliuotojo teigimu, gamtinių dujų kainos turėtų laikytis panašiame lygyje ir siekti 30 eurų už megavatvalandę.
Visuomeninė elektros kaina, VERT skaičiavimais, nuo liepos mažės 8–12 proc. Ketvirtadienį tarptautinė biokuro birža „Baltpool“ paskelbė, kad šiluma šiuo šildymo sezonu buvo 16 proc. pigesnė.
„Įvertinus tai, kad tiesiog šildymo sezonais buvo skirtinga oro temperatūra, skirtingas šilumos poreikis, tai bendrai vartotojų mokėtina suma, palyginti su tuo pačiu 2021–2022 metų šildymo sezonu, šiek tiek buvo mažesnė“, – apžvelgdamas šilumos rinkos tendencijas penktadienį žurnalistams kalbėjo VERT tarybos narys Matas Taparauskas.
„Šis, jau pasibaigęs, šildymo sezonas įvertinus infliacijos įtaką yra labai panašiame lygyje kaip 2018–2019 metų sezonas. Tai yra ta situacija, kurią mes turėjome krizės laikotarpiu, stabilizavosi ir aukštesnės kainos yra labiau sąlygojamos to, kad pinigų perkamoji galia yra ženkliai nukritusi palyginus su praeities laikotarpiais“, – pridūrė rinkos reguliuotojo atstovas.
Labiausiai šilumos kainas, anot VERT, paveikė dėl geopolitinių įtampų pakilę kuro įkainiai, dabar grįžtantys į prieškrizinį lygį.
„Baltpool“ skaičiavimais, biokuras šiemet atpigo 40 proc., nuo 38,9 iki 23,58 eurų už MWh (megavatvalandę).
Šiuos skaičius patvirtina ir VERT. Taip pat, M. Taparausko teigimu, šiemet šilumos kaina buvo panaši kaip ir 2021–2022 metų šildymo sezono laikotarpiu, toliau taip pat turėtų išlikti panaši.
„Jeigu neatsitiks kažkokie nenumatyti sutrukdymai rinkoje, kažkokios neapibrėžtos su kitomis aplinkybėmis, sąlygojančios biokuro rinkos veikimą, tokį kaip pasiūlos ir paklausos mažėjimas, ta biokuro kaina ir šildymo kaina turėtų išlikti panašiame lygyje“, – sakė M. Taparauskas.
Anot jo, praėjusiais metais išaugus gamtinių dujų kainoms, įmonės ėmė ieškoti taršesnių alternatyvų, ėmė deginti mazutą ir kitas kuro rūšis.
Tačiau šiemet, VERT teigimu, 75 proc. šilumos įmonės vėl išgauna iš biokuro, likusią dalį – iš gamtinių dujų.
Pasak M. Taparausko, praėjusio šildymo sezono metu pigiausiai gyventojus šiluma aprūpino Utenos miestas.
„Tai (...) buvo lemiama to, kad jie beveik 100 proc. savo gamyboje naudojo biokurą. Palanki apskrityje esanti biokuro situacija – t. y. miškinga vietovė, nemažai biokuro tiekėjų, taip pat įmonės laiku priimti sprendimai investuoti į biokurą naudojančius įrenginius, kogeneracinės jėgainės panaudojimas užtikrino, kad ta šilumos kaina laikytųsi viena žemiausių šalyje“, – aiškino M. Taparauskas.
Todėl, anot jo, tos savivaldybės, kurios šilumai gaminti naudojo daugiausiai gamtines dujas, gyventojus šildė aukščiausiomis kainomis.
Biokuro kainos, VERT duomenimis, šiuo metu yra maždaug tris kartus mažesnės negu gamtinės dujos.
Gamtinių dujų kainos išliks panašiame lygyje
VERT vadovo Renato Pociaus teigimu, dėl stabilesnės rinkos šiuo metu prognozuojama gamtinių dujų kaina antrajam metų pusmečiui turėtų siekti apie 30 eurų už MWh (megavatvalandę).
„Nebėra didelių tokių (gamtinių dujų – ELTA) kainų svyravimų rinkoje, bent kol kas šiai dienai jie nėra prognozuojami. Aišku, niekas nežino, kas iki metų pabaigos gali atsitikti, kokie geopolitiniai dalykai gali atsitikti, bet (...) kainos yra daugmaž prognozuojamos ir nelabai smarkiai svyruojančios“, – teigė R. Pocius.
„Prognozuojame, kad tie tarifai, kurie yra šiai dienai galiojantys ir nustatyti 2024 antrajam ketvirčiui, išliks panašiame lygyje ir nesikeis“, – pridūrė VERT vadovas.
Jo teigimu, smulkiausia iki 300 kubinių metrų gamtinių dujų suvartojanti gyventojų grupė, jas naudojanti maisto gamybai ir kitur buityje, šiuo metu moka 1,05 eurų už kubinį metrą dujų.
Jų sunaudojantys šiek tiek daugiau ir dujomis namus šildantys vartotojai moka maždaug 59 centus už kubinį metrą.
Šios kainos, R. Pociaus teigimu, turėtų nesikeisti ir antrąjį šių metų pusmetį.
Rinkos reguliuotas jas dar turės patvirtinti, tai planuoja padaryti dar šį mėnesį.
Visuomeninė elektros kaina rinkoje mažės
Šią savaitę VERT nustatė ir elektros kainą rinkoje antrajam šių metų pusmečiui.
Anot reguliuotojo, ji turėtų būti mažesnė ir siekti 83,53 eurų už vieną MWh (megavatvalandę) arba 8,353 centus už kWh (kilovatvalandę).
VERT skaičiavimais, antrąjį šių metų pusmetį elektros energija turėtų kainuoti 14,53 proc. mažiau nei pirmojoje 2024 metų dalyje.
Dabar jos kaina, VERT duomenimis, siekia 9,753 centus už kWh arba 97,53 eurų už MWh.
Taip pat ketvirtadienį VERT patvirtino ir nepriklausomo tiekėjo „Ignitis“ visuomeninės elektros energijos kainos viršutinę ribą buitiniams vartotojams antrajam šių metų pusmečiui.
Anot VERT, elektros energijos visuomeninė kaina nuo liepos bus maždaug 8–12 proc. mažesnė, priklausomai nuo elektros tinklų įtampos.
Elektros energiją įsigyjant iš vidutinės įtampos tinklų, kaina su PVM sieks 12,544 ct/kWh (1,757 cento mažiau nei dabar), tuo tarpu žemos įtampos (ŽĮ) tinklų kainos viršutinė riba nustatyta ties 19,221 ct/kWh su PVM (1,757 cento mažiau).
