Kartu su įmonių grupės „Eika“ įkūrėju Robertu Dargiu vykstančiuose Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento rinkimuose besivaržantis V.Janulevičius atrėmė oponento kritiką dėl situacijos LPK. Kiek anksčiau „Lietuvos rytui“ R.Dargis akcentavo, jog jį sugrįžti vadovauti konfederacijai esą paragino kelių asociacijų, kurių vizijos skiriasi nuo dabartinės LPK vadovybės pozicijos, atstovai.
„Kai kurie man tvirtino, jog jau svarsto apie pasitraukimą, o man norisi, kad LPK ne silpnėtų, bet stiprėtų. Kai vadovavau anksčiau dvi kadencijas, man versle padėjo sūnus. Dabar jis jau yra visiškai perėmęs įmonės valdymą, todėl galiu skirti daugiau laiko visuomeninėms pareigoms“, – sakė R.Dargis.
Tuo metu V.Janulevičius aiškina, kad visus metus buvo stengtasi įsiklausyti į viso sektoriaus problemas, esą daug dirbta prie šalies eksporto galimybių bei konkurencingumo didinimo.
„Per visus krizių po krizių metus (pandemijos, Kinijos blokados, karo Ukrainoje, energetikos kaštų) būčiau buvęs net dėkingas, jei mano senas bendražygis būtų įsitraukęs į mūsų problemas labiau ir padėjęs savo atstovaujamam sektoriui tiek savo įtaka, tiek ir patarimais“, – pridūrė V.Janulevičius.
– Skelbiama, jog pagrindinė „Achemos grupės“ akcininkė Lyda Lubienė parduoda kontrolinį „Achemos grupės“ akcijų paketą. „Achemos grupei“ priklausanti bendrovė „Achema“ įtraukta į strateginių įmonių sąrašą.
Kaip vertinate tokį sprendimą ir žiniasklaidoje pasirodžiusias kalbas, jog galimu pirkėju įvardijama Šveicarijoje įsikūrusi vengrų energetikos įmonė „MET Group“. Kaip rašoma „Delfi“, jos vadovams esą ne kartą teko aiškintis ir neigti savo galimas sąsajas su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu bei ryšius su Rusija“?
– „Achemos“ situaciją sunku komentuoti, nes yra smulkių ir vidutinių akcininkų, ir tai yra jų apsisprendimo teisė, ką jie daro su savo akcijomis. Bet mums, ir LPK, ir visai Lietuvai ši įmonė labai svarbi. A.a. Bronislovas Lubys sukūrė tikrai didžiulį verslą, ir tiek LPK, tiek Lietuvos interesas, kad „Achema“ išliktų kaip gamintojas, esantis Lietuvoje, ir didintų savo konkurencingumą. Situacija tokia, kad jeigu žaliavų tiekėjai nusprendžia nusipirkti ir galutinį produktą, tai gali lemti žemiausią kainą.
Apie dabar aptariamus galimus akcijų pirkėjus aš asmeniškai nieko nežinau, bet svarbu, kad Lietuvos institucijos patikrintų ir įvertintų, kad ta investicija būtų tvari, kad išliktų darbo vietos ir konkurencinga įmonė, kuri galėtų gaminti tą patį produktą, kuris yra paklausus Europoje.
Bet tai gera proga pakalbėti ir apie tai, kas Lietuvos pramonei kiša pagalius į ratus. O trukdo trečiųjų šalių, tokių, kaip Baltarusija ir Rusija, trąšos, pagamintos su gerokai pigesnėmis dujomis, kurios patenka į Europos rinką ir tokiu būdu dempinguoja mūsų produkciją. Tad galime tik tikėtis, kad atėjęs normalus, toliaregis investuotojas gali padėti šioje situacijoje.
– „Achemos“ pardavimas ar perkėlimas neįmanomas be Vyriausybės sutikimo. Jūsų manymu, kaip šioje situacijoje turėtų elgtis Vyriausybės sušaukta komisija?
– Galiu atsakyti vienu žodžiu – labai atsakingai. Kaip jau minėjau, tai labai svarbi įmonė, kur geras investuotojas atneš daug naudos, blogas – nepataisomą žalą.
– Kaip apskritai įvertintumėte dabartinę Lietuvos pramonės padėtį, su kokiais didžiausiais iššūkiais šiuo metu susiduriama?
– Iššūkių yra nemažai. Tai ir geopolitinė padėtis, ir mūsų konkurencingumo iššūkiai, energetikos kaštai, darbuotojų trūkumas, prieiga prie kapitalo.
Visi šie iššūkiai tarpusavyje labai susiję, ir mes – kartu su visos Europos pramone – išgyvename esminių transformacijų periodą. Jei būsime greiti ir iniciatyvūs, galime iš jo išeiti laimėtojais, jei ne – galutinai pasiduoti konkurencinėje kovoje.
To tikrai nelinkėčiau, todėl manau, kad dabar yra lūžio momentas ir bet kokie sprendimai – ir daromi Europos mastu, ir atliepiantys juos čia, Lietuvoje – būtent šiuo metu gali nusverti mūsų ateitį į gerą arba visai prastą pusę. Esame eksportuojanti valstybė, turime tuose sprendimuose maksimaliai dalyvauti ir ginti Lietuvos pramonės interesą, ir jokiu būdu neužsidaryti tik vietinės rinkos dalijimosi burbule.
– Neseniai pasirodė žinia, jog vokiečių bendrovė „Nokera Construction“ nutraukia stambaus investicinio projekto sutartį su Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Vilniaus rajone, Rudaminoje, į naujos gamyklos statybą nebeinvestuos 41,1 mln. eurų. Kaip priežastys buvo nurodytos ir geopolitinės rizikos.
Stambūs šalies verslininkai teigia, jog politikai turėtų nustoti kalbėti apie karo grėsmę Lietuvoje, mat dėl to neramu jau ne tik gyventojams, bet ir investuotojams. Štai „Investuok Lietuvoje“ ekspertų parengta analizė parodė, jog konkurencingumu vis labiau nusileidžiame regiono lyderiams, o nesiėmus atitinkamų veiksmų ims strigti ir ekonomikos augimas.
Kaip jūs įvertintumėte esamą investicinį klimatą mūsų šalyje?
– Geopolitinė aplinka mūsų šaliai tikrai šiuo metu yra itin nepalanki. Manau, ir „Achemos“, ir vokiečių bendrovės sprendimai – ženklas, kad reikėtų daugiau ir dėl šalies konkurencingumo, ir dėl jos saugumo ir mums kylančių grėsmių daryti, o ne kalbėti.
Todėl džiugu, kad ir šalies politikai pamažu atsisuka ir pradeda daryti žingsnius, kad būtų vystoma Lietuvos gynybos pramonės, nes tuomet lėšos, investuotos į gynybą, liks Lietuvoje ir stiprins ne tik mūsų saugumą, bet ir ekonomiką. O tai labai susiję dalykai. Nes stipri ekonomika reiškia stiprią valstybę, o stipri valstybė – ta, kuri gali apsiginti. Ir čia itin svarbu būtų ir skatinti investicijas, ir įgalinti Lietuvos pramonę gaminti tiek inovatyvią gynybinę produkciją, tokią kaip dronai, tiek paprastesnę, susijusią su sprogmenimis ar gynybine infrastruktūra.
Turėkime omenyje dar ir tai, kad kartu su gynybos pramone visada vystosi ir įvairios inovacijos, ir mūsų šalis, kurios jau pripažįstama kaip labai stipri lazerių, optikos gamybos srityje, tai būtų papildomas stimulas vystyti inovacijas ir kartu pritraukti naujas investicijas. Kuo daugiau tam skirsime dėmesio, tuo saugesnė mūsų šalis ir atrodys.
– Ieškant papildomų lėšų krašto apsaugai vienas iš valdžios siūlymų yra didinti pelno mokestį, tačiau tokį sprendimą kritikuoja ekonomistai. Pavyzdžiui, profesorius Rimantas Rudzkis tikina, jog taip padarius investicinis klimatas šalyje dar labiau nukentėtų. Ar dabartiniu metu būtų išmintinga kelti pelno mokestį?
– Kalbant apie pelno mokestį, tai pirmiausia noriu pabrėžti, kad didžiausios Lietuvos verslo organizacijos sutinka, kad jis būtų keliamas 1 proc., o tai 120 mln eurų, preliminariais skaičiavimais. Bet jei pelno mokestis bus keliamas neproporcingai ir pradės bloginti ir taip dėl geopolitinės padėties gana trapų mūsų investicinį klimatą, tai nieko gero iš to nebus. Trauksis ekonomika, trauksis šalies BVP ir, žiūrėk, jau tie 4 proc. nuo mažesnio BVP susilygins su 3 nuo didesnio. Tad čia labai svarbu subalansuoti sprendimai, kad dėmesys gynybai ne prieštarautų, o stiprintų šalies ekonomiką. Neproporcingai apmokestinant tik verslą, trapus balansas būtų pažeistas.
Mes, LPK, kartu su Lietuvos verslo konfederacija ir kitomis organizacijomis dalyvaujame 4 proc. krašto apsaugai iniciatyvoje, nes suprantame greitų gynybos stiprinimo priemonių svarbą, bet taip pat norime, kad būtų išlaikytas mokestinis balansas. Labai geras pavyzdys yra Estija, padidinusi mokesčius ir dabar prabilusi apie skubų procento krašto apsaugai didinimą, nes mokesčių paprasčiausiai nebesurenkama pakankamai.
– Noriu jūsų pasiteirauti dėl LPK rinkimų, kurie vyksta šiuo metu. Kartu su jumis Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento rinkimuose dalyvaujantis Robertas Dargis teigė, kad jį sugrįžti į šį postą vadovauti paskatino esą kelių asociacijų, kurių vizijos skiriasi nuo dabartinės LPK vadovybės pozicijos, atstovai.
Maža to, buvo akcentuota, jog kai kurie atstovai svarsto apie pasitraukimą iš LPK. Ką galėtumėte į tai atsakyti ir ar iš tiesų, kaip buvo teigta, konfederacija ne stiprėja, o silpnėja?
– Prisipažinsiu, didelio noro ateiti gelbėti būtent Lietuvos pramonininkų konfederaciją aš nematau. Ir tikrai nematau tokio gelbėjimo poreikio. Nuo tada, kai tapau LPK prezidentu per pačią pirmą pandemijos bangą 2020 m., mes kartu su visa valstybe išgyvenome krizę po krizės. Ir kaskart ieškojome ir radome sprendimus bei užtikrinome stabilų pramonės sektoriaus augimą. Mūsų BVP nuosekliai augo nuo 55 mlrd. dolerių (pagal Pasaulio banką) 2019 metais iki 78 mlrd. 2023 metais, ir to net BVP 59 proc. sudaro būtent LPK narių indėlis. Tad drąsiai galiu sakyti, kad su krizėmis mes tvarkėmės greitai ir šis augimas geriausias to įrodymas.
R.Dargis, matyt, turi omenyje dvi asociacijas: Statybininkų asociaciją ir Nekilnojamojo turto plėtros asociaciją – kurios, kaip matome, glaudžiai susijusios su jam artimu statybų sektoriumi. Nenuostabu, kad jis gerai jaučia jų problemas. Tai labai svarbios mūsų konfederacijos narės, su kuriomis įvairiais klausimais, pavyzdžiui, mokesčių reformos, turėjome įvairių diskusijų, bet visada rasdavome kompromisą ir išsigrynindavome bendrą poziciją.
Statybų sektorius yra labai svarbus, bet LPK interesų laukas, ginant Lietuvos pramonės vertybes ir interesus, šiek tiek platesnis, tad ir vienareikšmių sprendimų čia būti negali. Visus tuos metus stengėmės įsiklausyti į viso sektoriaus problemas, daug dirbome prie mūsų eksporto galimybių, mūsų konkurencingumo didinimo.
Tiesą sakant, per visus krizių po krizių metus (pandemijos, Kinijos blokados, karo Ukrainoje, energetikos kaštų) būčiau buvęs net dėkingas, jei mano senas bendražygis būtų įsitraukęs į mūsų problemas labiau ir padėjęs savo atstovaujamam sektoriui tiek savo įtaka, tiek ir patarimais.
Per tuo ketverius metus viešasis sektorius pradėjo geriau girdėti LPK siūlymus, tikrai buvo labiau atsižvelgiama į mūsų problemas (turime net statistiką, tai šis rodiklis gerėjo daugiau nei 10 proc. punktų), o juk mes rūpinamės maždaug 340 tūkst. darbuotojų, daugiau kaip 200 tūkst. dirba apdirbamojoje pramonėje.
Taigi nepaisant krizių, augimą turėjome didžiausią istorijoje, tai didelis mano kolegų ir visos verslo bendruomenės nuopelnas.
– Kokius reikšmingiausius savo atliktus darbus konfederacijoje per ketverių metų kadenciją galėtumėte įvardinti ir ką norėtumėte įgyvendinti per būsimą kadenciją, jei laimėsite rinkimus?
– Iš esmės į šį klausimą jaučiuosi jau atsakęs. LPK nariai atsilaikė – ir atsilaikė puikiai beprecedenčių krizių akivaizdoje, bet pasaulis keičiasi, vyksta labai rimta energetinė ir tvarumo transformacija, tęsiasi skaitmenizacijos proveržis. Turime kiek įmanoma didinti savo konkurencingumą mažindami energijos kaštus, kovodami Europoje dėl bendros energetikos ir kapitalo rinkų. Taip pat ginti narių interesus čia, Lietuvoje, kur iššūkių labai daug, pradedant planuojamais gynybos mokesčiais, mokestine reforma, baigiant darbuotojų trūkumo klausimo daugiaplaniškumu (švietimas, migracija, etc.). Taip pat mano fokuse dabar gynybos pramonės vystymas, kad ir gyventojai, ir verslas jaustųsi saugesni, o investicijos tvaresnės.
– Kuo jūs esate pranašesnis už kandidatą R.Dargį?
– Tikrai nemanau, kad esu pranašesnis, net nematau tokio poreikio lygintis. Tiesiog mes pirmenybę teikiame kiek skirtingiems prioritetams. Man labai svarbus Lietuvos žaliasis kursas, tolygi ir pamatuota mūsų pramonės transformacija derinantis tiek prie Europos diktuojamo žaliojo tvarumo kurso, tiek ir prie tiesiog pasikeitusių geopolitinių aplinkybių. Nuo šitų iššūkių niekur negali pabėgti, pajuokausiu, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas turi namuose el. lizdus ir šalia namų šiukšlių konteinerius, ne tik sienas ir stogą virš galvos.
80 proc. įstatyminių reikalavimų į Lietuvą ateina iš Briuselio. Todėl mano fokusas – ne tik Lietuvos, bet visa europinė politika, nes neturėdami įtakos jai, čia, Lietuvoje, būsime ribotos galios žaidėjai. LPK nariai eksportuoja 86 proc. viso Lietuvos eksporto. Tad mūsų konkurencingumas yra reikalavimas Nr1. Ir to konkurencingumo raktas, kas yra natūralu, didele dalimi ES institucijų rankose. Nepaprastos svarbos pramonei yra CO2 emisijos mažinimo klausimas, kur tikrai negalime daryti skubotų sprendimų. Tą labai gerai parodė suskystintų dujų akcizo klausimas, kur iš tiesų pavyko apginti mūsų interesus.
Paraleliai turime toliau kovoti ir dėl bendros kapitalo rinkos – šiuo metu vis dar skolinamės blogiausiomis sąlygomis ES, ir čia, iš vidaus, išspręsti šios problemos tikrai negalime. Tai čia tik keli pavyzdžiai, kokie sudėtingi globalūs iššūkiai mūsų laukia.
– Simboliška, kartu su LPK panašiu metu vyksta ir Lietuvos prezidento rinkimai. Ko konfederacija tikisi iš valdžios po šių rinkimų?
– Tikimės kuo didesnio dėmesio šalies ekonomikai ir šalies gynybai, nes kuo saugesnė Lietuva, tuo saugesnis verslas. Taip pat labai linkime būsimam šalies vadovui skirti kuo daugiau dėmesio ir pastangų padėti vietos gynybos pramonei, nes taip jis ir skatins ekonomiką, ir efektyviai didins valstybės saugumą. Turime tapti ir reikalingų Lietuvos gynybai produktų gamintojais, ir gyvybiškai svarbios europinės gynybos pramonės vystymo grandinės dalimi.
