Jis taip pat paminėjo, kad mažos vertės pirkimų vidurkis išlieka stabilus, bet vis daugiau institucijų skelbia apie tokių pirkimų vykdymą.
„Kalbant apie tarptautinius ir supaprastintus pirkimus. Tai kasmet mažos vertės pirkimų vidurkis yra kažkur apie 900 tūkst. viešųjų pirkimų. Iš tikrųjų galima pasidžiaugti, kad perkančiosios organizacijos aktyviai viešina mažos vertės pirkimų sutartis“, – trečiadienį Seimo Audito komiteto posėdžio metu teigė D. Vedrickas.
VPT duomenimis, 2022 m. metais įvyko 10 tūkst. viešųjų pirkimų procedūrų, jų metu buvo išleista 8,3 mlrd. eurų.
Anot VPT direktoriaus, per paskutinius metus taip pat paaugo sėkmingai įvykdytų pirkimų skaičius ir siekė 75,8 proc.
Tuo metu, anot jo, 2022 m. šis rodiklis siekė 67,5 proc., o siekiamybė šiems metams buvo 70 proc.
„Daugiau nei trys ketvirtadaliai viešųjų pirkimų įvyksta. Tačiau neįvyksta kas ketvirtas pirkimas ir tarnyba dirba labai intensyviai, kad rodiklis keistųsi ir perkančiųjų organizacijų kompetencijos didėtų“, – aiškino jis.
VPT duomenimis taip pat paaugo viešųjų pirkimų sutarčių dalis ir siekė 91,4 proc.
Visgi, anot D. Vedricko, viešuosius pirkimus vykdančios organizacijos nėra linkusios laikytis nustatyto reikalavimo per 15 dienų paskelbti sudaryta sutartį.
Taip pat D. Vedrickas pranešė, kad 2023 m. VPT peržiūrėjo 544 pirkimus ir paruošė 274 rekomendacijas.
VPT duomenimis, šių pirkimų vertė prilygo 1,6 mln. eurų.
„Beveik pusei iš šių pirkimų tarnyba turėjo pastabas. Kitos buvo techninio ar redakcinio požiūrio. Tai sukuria efektą, kuris padeda perkančiosioms organizacijoms geriau pasiruošti rengiant kitus pirkimus ir netęsti pirkimų, kurie neatitinka reguliavimo“, – aiškino jis.
Jis taip pat paminėjo, kad 2024 m. VPT tikrins savivaldybių centrines perkančiąsias organizacijas.
VPT direktoriaus teigimu, jau atrinkta 12 savivaldybių ir jose veikiančios centrinės veikiančios organizacijos.
