Įdomu ir tai, kad 2022 metais Vilniaus regiono nominalus bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pasivijo Europos Sąjungos (ES) vidurkį, tad norint pasižiūrėti kaip gyvena vidutiniai europiečiai, pakanka nuvažiuoti į Vilnių“, – feisbuke aiškino ekonomistas.
Teigiama, kad Vilniui nenusileidžia ir Kaunas, sparčiai besivejantis Rygą. Ž.Maurico duomenimis, 2015 m. atotrūkis tarp Rygos ir Kauno siekė 30 proc., o 2022 m. – jau tik 19 proc.
„Dauguma kitų Lietuvos regionų taip pat demonstravo spartų augimą, tačiau atotrūkis tarp Vilniaus bei kitų Lietuvos regionų išlieka nemenkas. Santykinai didesnis mažiau pasiturinčių regionų svoris Lietuvoje paaiškina, kodėl Estijos, kuri iš esmės yra vieno miesto valstybė“, – dėstė jis.
Reikia turėti omenyje ir tai, kad Talino regione (Harju apskrityje) yra sukuriama 60 proc. Estijos BVP, Rygos regione yra sukuriama 69 proc. Latvijos BVP, o Vilniaus regione – vos 44 proc. Lietuvos BVP (Rygos regione yra sukuriama 69 proc. Latvijos BVP).
Estijos BVP vienam gyventojui yra aukštesnis nei Lietuvos. Estijos BVP vienam gyventojui 2022 m. siekė 76 proc. ES vidurkio, o Lietuvos – 67 proc., nepaisant to, kad Vilniaus regiono rodiklis siekė 100 proc. ES vidurkio, o Talino – 99 proc.
Tuo metu Latvijos Latgalės regionas išlieka skurdžiausiu regionu Baltijos šalyse, o atotrūkis taip Latgalės ir kitų Baltijos šalių regionų ir toliau didėja.
„Tai yra nemenkas iššūkis Latvijai (ir ne tik) – ypač turint omenyje išaugusią konfrontaciją tarp Rytų ir Vakarų ir tai, kad šiame regione latviai (46 proc.) nesudaro gyventojų daugumos (didžiausiame Latgalės mieste Daugpilyje latviai tesudaro 21% gyventojų, o daugumą gyventojų sudaro rusai ir baltarusiai).
Savo kelionės dviračiu palei rytinį Baltijos šalių pasienį metu atkreipiau dėmesį, kad ir kituose Latgalės miesteliuose (pvz., Kraslavoje, Ludzoje, Dagdoje) viešojoje erdvėje vyrauja rusų kalba ir būtent rusų, o ne anglų, kalba nemažoje Latgalės dalyje yra „lingua franca“ (latvių/latgalių kalba yra plačiai naudojama šiaurinėje Latgalės dalyje, ten taip pat yra plačiau naudojama anglų kalba)“ – pateikė pavyzdį ekonomistas.
Minima, kad menkas latvių ir anglų kalbų naudojimas tolina šį regioną ne tik ekonomiškai, bet ir vertybiškai nuo Europos Sąjungos, o menkas ekonominės pažangos lygis bei plačiai paplitęs rusų kalbos naudojimas sudaro palankesnes sąlygas Rusiją ir Baltarusią užvaldžiusiems autoritariniams režimams daryti poveikį šio regiono žmonėms.
Kaip lygina ekonomistas, Estijoje esančiame Narvos regione (Ida Viruma) estai sudaro dar mažesnę dalį (18 proc.) gyventojų nei latviai Latgalėje (46 proc.), tačiau šis regionas yra kone du kartus turtingesnis nei Latgalė (ir keturis kartus nei Rusija).
Tai, Ž.Maurico nuomone, mažina regiono gyventojų norą žavėtis Rusijos ir Baltarusios režimais.
