Šioms Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pataisoms bei jas lydintiems projektams plenarinių posėdžių salėje pritarė 92 parlamentarai, prieš ar susilaikiusių nebuvo. Iki galutinio įstatymo priėmimo Seime dar liko vienas balsavimas.
Praėjusią savaitę siūlymams jau pritarė Seimo Ekonomikos komitetas (EK).
Komitete pristatydamas įstatymo paketą krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas akcentavo siekį, kad svarbiausius Lietuvos gynybos poreikius užtikrintų šalies viduje veikiančios įmonės. Tai, anot jo, didins tiekimo grandinių saugumą, gerins kariuomenės prieigą prie reikiamos karinės įrangos.
„Manau, kad tai būtų naujas puslapis (...) bendradarbiavime su mūsų gynybos pramone“, – pabrėžė ministras.
Toks pramoninis bendradarbiavimas, anot L. Kasčiūno, galėtų būti vykdomas valstybei inicijuojant ne mažesnės nei 5 mln. eurų vertės pirkimus.
Parlamentui antradienį svarstant įstatymą plenarinių posėdžių salėje konservatorius Vilius Semeška pabrėžė, kad teikiami siūlymai užtikrins Lietuvos gynybos pramonės sektoriaus plėtrą.
Tai akcentuoja ir L. Kasčiūnas, teigdamas, kad siūlomas Gynybos ir saugumo pramonės įstatymas padės valstybės institucijoms aiškiau perduoti gynybos poreikius karinės pramonės įmonėms. Tai reiškia, kad, priėmus įstatymo keitimus, tokios kompanijos galės geriau planuoti reikalingos karinės įrangos gamybos apimtis.
„Vyriausybė tvirtins karinės įrangos sąrašą, kuris yra prioritetinis, strateginis, ir būtent šis sąrašas leistų plėtoti mūsų gynybos pramonei tam tikras kryptis ir jas vystyti. (...) Dažnai mūsų klausia gynybos pramonė, ko jums reikia, kokių krypčių iš mūsų reikia. Tai dabar tikrai tokių klausimų bus mažiau“, – aiškino Krašto apsaugos ministerijos vadovas.
Taip pat, L. Kasčiūno teigimu, konsultacijoms bus kuriama ir taryba tarp pramonės asociacijų bei Krašto apsaugos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijų.
Projekto iniciatorių teigimu, Gynybos ir saugumo pramonės įstatymą lydinčios viešųjų pirkimų pataisos numato išlygą, kad esant „gyvybiškai svarbiems“ nacionaliniams interesams tam tikra karinė įranga gali būti perkama iš Lietuvos gamintojų. Taip, anot L. Kasčiūno, Lietuva galėtų ne tik geriau užtikrinti savo saugumą, tačiau ir teikti karinę pagalbą sąjungininkams, pavyzdžiui, Ukrainai.
„Jeigu pats įstatymas įsigaliotų nuo liepos 1, šita pataisa (įsigaliotų – ELTA) nuo priėmimo. (...) Ką tai reiškia praktikoje – mes planuojame atidaryti tokią dronų programą, kur bus tam tikras resursas sutelktas, kur mes planuojame pirkti dronus iš Lietuvos gamintojų, siųsti juos į Ukrainą. Be abejo, testuojami jie bus kovos lauke ir tada technologija vaikščios tokiu ciklu ir kurs tą vadinamą ekosistemą, kurios mums be galo reikia“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
Siūlomuose įstatymuose taip pat numatoma skirti papildomą finansavimą ir skatinti investicijas į mokslinius tyrimus, kad būtų vystomos Lietuvos mokslininkų ir karinės pramonės įmonių kuriamos pažangios gynybos technologijos.
