Pasak bendrovės, balandžio 29–gegužės 5 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 40 proc. – nuo 83 Eur/MWh iki 50 Eur/MWh. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje.
„Praėjusią savaitę Lietuvoje fiksuotas mažiausias elektros suvartojimas šiemet – 186 GWh per savaitę, o paskutinį kartą tokia žema elektros paklausa buvo prieš metus. Pagrindinė priežastis – laisvadienis trečiadienį, tačiau prisidėjo ir šilti bei saulėti orai. Trečiadienį 11–18 valandomis elektros kainos Lietuvoje buvo neigiamos ir svyravo apie -2 Eur/MWh. Neigiamos kainos rinkoje pastaruoju metu vis dažniau pasireiškia saulėtais laisvadieniais, kai elektros paklausa minimali, o atsinaujinančių išteklių gamyba itin didelė.
Pavyzdžiui, Lietuvoje trečiadienį per pietus vien tik saulės jėgainių generacija siekė apie 860 MW, o suvartojimas nesiekė – 1100 MW. Ketvirtadienį 11 valandą saulės jėgainės pasiekė dar vieną valandinį gamybos rekordą – 870 MW“, – pranešime teigė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė.
Elektros suvartojimas Lietuvoje aptariamą savaitę mažėjo 21 proc. – nuo 234 GWh iki 186 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 86 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 160 GWh elektros energijos, tai yra 12 proc. daugiau nei prieš savaitę, kai vietinė gamyba siekė 143 GWh.
„Litgrid“ duomenimis, daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės. Jų gamyba augo 14 proc. – nuo 57 GWh iki 65 GWh. Saulės elektrinių gamyba augo dar sparčiau – apie 60 proc., nuo 30 GWh iki 47 GWh. Hidroelektrinių generacija išaugo 12 proc., nuo 20 GWh iki 22 GWh. O šiluminės elektrinės, prijungtos prie perdavimo tinklo, generavo 36 proc. mažiau nei prieš savaitę, jų gamyba sumažėjo nuo 21 GWh iki 13 GWh. Tuo metu kitos elektrinės pagamino 12 GWh.
Pagal importo ir (ar) eksporto santykį, 32 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuotas. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo kiekis mažėjo 16 proc., nuo 140 GWh iki 117 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 52 proc. buvo importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 34 proc. iš Latvijos, o likę 13 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 44 proc., nuo 35 GWh iki 51 GWh. 6 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Švediją, 27 proc. į Latviją, o likę 67 proc. eksportuoti į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 58 proc. Lenkijos kryptimi ir 19 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 4 proc. Švedijos kryptimi ir 52 proc. Lietuvos kryptimi.
