Gerinti produktų kokybę, prailginti jų tinkamumo vartoti terminą, didinti gamyklos našumą, lengvinti žmonių darbą – visos šios priežastys skatina Alytaus pieninės „Rivona“ technologą L.Sieniutį ieškoti naujovių ir jas diegti.
Neseniai keletą naujų įrenginių paleidusi pieninė džiaugiasi ne tik pasiektais kokybės rodikliais, bet ir lengvesniu darbuotojų darbu.
Darbas lengvėja, o rezultatas gerėja
„Mokome tuos pačius darbuotojus, o ne ieškome naujų, jau mokančių dirbti naująja įranga. Visada personalą galime perkelti į kitą cechą – darbščių rankų tikrai dar reikia.
Darbo sąlygos čia, mano akimis, itin geros. Anksčiau buvo tokių linijų, prie kurių sunkiai dirbdavo trys darbuotojai. Dabar prie jų fiziškai kur kas lengviau darbuojasi vienas ar du žmonės, jie gauna tą patį gerą atlyginimą, nes per tą patį laiką padaro daugiau produkcijos.
Nelaimingų atleistų darbuotojų įsigijus naujoves čia tikrai nėra. Kolektyvas itin džiaugsmingai sutiko robotus, kurie šaldytuvuose ant padėklų krauna sunkias dėžes su prekėmis.
Įsivaizduokite, koks sunkus tai buvo darbas žmogui patalpoje, kur vos trys laipsniai šilumos ir nuolat pučia ventiliatoriai!“ – pasakojo L.Sieniutis.
Tiesa, dažnai iš pradžių kolektyvas į naujoves reaguoja nenoriai – mokytis dirbti naujoviškai trokšta retas kuris, priešinasi išstūmimui iš vadinamosios komforto zonos. Tačiau, pasak technologo, išmokę visi iki vieno džiaugiasi lengvesniu darbu ir geresniu rezultatu.
Technologas džiaugiasi, kad diegiant naujas technologijas įmonei nereikia atsisakyti žmogiškųjų išteklių. Kadangi gaminių užsakymai kasmet auga, daugėja ir personalo. Tačiau svarbiausia jam, kad žmonėms nebereikia rankiniu būdu dirbti fiziškai sunkių darbų, kad procesas tampa daug paprastesnis ir, žinoma, spartesnis.
Svarbiausia – gamintojo patikimumas
„Pieno produktai – greitai gendantys. Jei pasitelkus technologijas mums pavyksta tą galiojimą pailginti nors viena diena – rezultatas puikus.
Tokiu atveju kur kas lengviau planuoti gamybą, žmonių darbas ne tik lengvesnis, bet ir sklandus, nepertraukiamas – nereikia vieną dieną plušėti 10 valandų, o kitą – vos kelias.
Nuolat bendraujame su įrangos gamintojais, domimės technologijų naujovėmis ir galimybėmis pagerinti jau turimą įrangą.
Vyksta didžiulės maisto pramonės įrenginių gamintojų ir tiekėjų parodos, kuriose pristatomos naujovės, gamybiniai sprendimai, procesų automatizavimo ar robotizavimo galimybės. Jose ieškau žinių – štai neseniai grįžau iš Vokietijos, kur pasisėmiau ir daugiau minčių dėl pieninės atnaujinimo“, – pasakojo L.Sieniutis.
Kaip pieninės atstovai atsirenka, kurio gamintojo įrangą pirkti? Pasak Lino, čia bene svarbiausias kriterijus – įmonės patikimumas. Žinoma, perkant naujus įrenginius skelbiami konkursai.
„Kita vertus, būna ir labai specifinių pirkimų, kurių konkurse dalyvauja vos du tiekėjai. Tačiau būna ir tokių, kai renkamės ir iš aštuonių gamintojų.
Kainos ir kokybės santykis, komplektacija, dalių gamintojas, silpnosios įrangos vietos – su inžinieriumi prieš įmonei įsigyjant naują įrangą plušame išsijuosę. Analizuojame, svarstome, tariamės su tais, kurie tokią įrangą jau naudoja“, – šypsojosi L.Sieniutis.
Užtikrina nepriekaištingą higieną
Neseniai „Norfos“ prekybos centrams ir kitiems užsakovams pieno produktus tiekianti Alytaus pieninė pasistatė net 30 procentų našesnę ir greitesnę varškės fasavimo liniją.
Pasak technologo, esminis dalykas – kad visas fasavimo ciklas dabar pieninėje yra uždaras, t.y. gamintojai džiaugiasi puikia higiena ir nepriekaištinga produkto kokybe.
„Be to, džiaugiamės ir automatizuotu įrangos plovimu, kuris pakeitė rankinį, – operatorius turėdavo rankomis išsiardyti įrangą ir išplauti jos dalis. Dabar kaskart paleidžiant įrangą ar baigiant darbą įranga tampa švari be didelių žmogiškųjų pastangų. Tai, žinoma, gerokai palengvino ir žmonių darbą“, – pasakojo L.Sieniutis.
Anksčiau, pasak technologo, į fasavimo dozatorių pagaminta varškė keliaudavo atviru konvejeriu, iš ten atvirai krisdavo į dozavimo galvas. Dabar visas šis procesas vyksta po gaubtu, uždaroje erdvėje.
Čia ne tik nepatenka oras, bet ir nėra galimybės įkristi jokiems šalutiniams teršalams, dulkėms, svetimkūniams. Žinoma, procesas tapo ir greitesnis, o tam pasitarnauja nauji 10 dozatorių, kurių iki įdiegiant naują įrangą buvo vos 4.
„Ne tik sufasuojame greičiau, bet ir pakuočių svoris tikslesnis, mažesnė gramų paklaida. Tą patį kiekį padarome kur kas greičiau, o tai labai svarbu turint mintyje faktą, kad varškės vartojimas ir pardavimas kasmet auga. Būtent dėl to ir nusprendėme atnaujinti įrangą, nes matome didėjantį poreikį“, – tvirtino L.Sieniutis.
Alytuje įsikūrusi „Rivonos“ pieninė varškę tiekia ne tik „Norfos“ prekybos tinklams – turi ir privačių prekių ženklų.
„Pirmiausia, žinoma, „Norfa“, bet likusį laiką skiriame ir kitiems prekių ženklams, eksportuojame ir į Latviją. Mūsų gaminiais džiaugiasi ir konditerijos gamintojai – varškę perka pyragų, tortų kepėjai, koldūnų, lietinių gamintojai.
Be abejonės, „Norfos“ konditerijos cechai viską gamina taip pat iš mūsų gaminamų pieno produktų. Džiaugiamės, kad turime užsakymų, įranga nestovi be darbo“, – šypsojosi technologas.
Pieno kvapą gadina kiaulpienės
Be to, pieno perdirbimo ceche pieninėje jau apie mėnesį veikia ir pieno deaeratorius – įrenginys, kuris iš pieno pašalina nepageidaujamus kvapus, t.y. ištirpusias dujas.
Keičiantis gyvulių pašarams, ypač keičiantis sezonams, kai gyvuliai iš karvidžių išgenami į laukus ir atvirkščiai, piene atsiranda nepageidaujamų kvapų. Vienos stipriausių tų kvapų sukėlėjų – kiaulpienės. Jų pėdsakas stipriai juntamas saldžiuose produktuose – leduose, taip pat geriamajame piene.
„Šią naujausią technologiją, patentuotą vieno technologijų gamintojo, vis dar smalsiai testuojame, nes turime visai neseniai. Tačiau dabar jau galime užtikrinti, kad visais sezonais mūsų pienas ir jo produktai bus tinkamo skonio, be jokių kvapų ar poskonių“, – pasakojo technologas.
Šiame deaeratoriuje pienas yra veikiamas slėgio. Įrenginio viduje įmontuota grybo formos metalinė plokštelė, ant kurios pienas teka plona srovele. Čia vakuumu iš pieno ir yra ištraukiamos ištirpusios dujos – nepageidaujamas kvapas.
Pasak Lino, išlavinto skonio ragautojas kiaulpienes tikrai galėjo justi piene. Tad dabar technologas labai laukia kiaulpienių žydėjimo – pats nori įsitikinti, kad šio pašalinio kvapo piene nebeliks.
„Dabar ragavome, pienas skanus. Įrangą derinsime, stebėsime. Investicija nemaža, manau, kad vartotojai tikrai pajus skirtumą. Save dar priskiriu prie jaunosios kartos ragautojų, o šiai kartai, dar vadinamai kavos su pienu kartai, norisi gryno, išvalyto, tyro pieno be jokių svetimų kvapų.
Beje, kalbant apie populiariąją kavą, gaminame ir produktus be laktozės – gyvenimas to pareikalavo. Turime geriamąjį pieną, varškę, grietinę, jogurtą be laktozės. Kad yra šių produktų poreikis, įsitikinome per kelerius pastaruosius metus“, – pasakojo Linas.
Atsisakė baltymų miltelių
Pirkdami deaeratorių iš to paties tiekėjo pieninės atstovai įsigijo ir ultrafiltracijos įrangą, t.y. baltymų atskyrimo iš pieno įrenginį. Pasitelkę jį gamintojai kiekviename produkte gali kontroliuoti baltymų kiekį.
„Kam to reikia? Produkto kokybei užtikrinti. Tarkime, norėdami pagaminti jogurtą su daug baltymų – tokį ypač mėgsta sportuojantys ir angliavandenių vengiantys vartotojai – mes galime sukoncentruoti baltymą. Papildomai ieškoti baltymų miltelių pavidalu mums jau nebereikia – juos gauname iš savo pieno. Žengiame koja kojon su naujovėmis.
Didelis kiekis baltymų jogurte, varškėje, fermentiniame sūryje – ne problema. Be to, vasarą baltymų kiekis gerokai mažėja ir pačiame žaliaviniame piene. Dėl to kenčia ir išeigos, ir varškės kokybė – grūdelis darosi mažesnis.
Turėdami ultrafiltracijos įrangą visais sezonais galime užtikrinti pastovų baltymų kiekį produktuose, kuriuose baltymų kiekis turi būti didelis.
Šis įrenginys veikia filtracijos principu – jame yra filtravimo membranos. Pro jas nepraeina, už jų užkliūna baltymas. Jis nuskalaujamas ir surenkamas. Pro šias membranas praeina tik vanduo ir pieno cukrus“, – pasakojo L.Sieniutis ir pridūrė, kad tokią įrangą naudoja ne tik pieninės, bet ir, pavyzdžiui, vaisvandenių gamintojai.
