Privati medicina politikams – lyg rakštis. Pacientai vis dažniau paslaugas renkasi privačiose klinikose, o tai nepalanku viešosioms sveikatos priežiūros įstaigoms.
Todėl Seimas vėl atnaujino diskusijas, kaip apriboti privačių gydymo įstaigų plėtrą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis kompensuojamų paslaugų teikimą ir pažaboti jų priemokas.
Politikų fantazijai nėra ribų – svarstoma, kaip nubausti privačias medicinos įstaigas už pažeidimus, kurių apstu ir valstybinėse. Vienas būdų – nutraukti su ligonių kasomis sudarytas jų sutartis dėl paslaugų apmokėjimo.
Ir Valstybinė ligonių kasa, ir teritorinių jos padalinių atstovai kloja ant stalo 2023 m. padarytos žalos PSDF biudžetui ataskaitas.
Tačiau viešai akcentuojamos tik privačių gydymo įstaigų nuodėmės, nutylint apie valstybinių gydymo įstaigų pažeidimus ir jų padarytą žalą PSDF biudžetui. Apie tai užsimena tik už uždarų posėdžių durų.
Regi vien blogybes
Dar balandžio pradžioje Seimo Sveikatos reikalų komitete privačios gydymo įstaigos buvo taršomos už tai, kad PSDF biudžetui pridarė žalos.
2023 m. ligonių kasų ūkio subjektų priežiūros apžvalga bei šių metų pirmojo ketvirčio gydymo įstaigose pastebėtos neatitiktys bei pažeidimai buvo analizuojami ir balandžio 24-ąją vykusiame uždarame minėto komiteto posėdyje.
„Jos prirašo paslaugų, kurių realiai nesuteikia. Jose kone už 80 proc. dienos chirurgijos paslaugų ligoniai moka priemokas, tad gydymo įstaigos gauna apmokėjimą tiek iš ligonių kasų, tiek iš pacientų.
Privačios įstaigos pervilioja gydytojus, slaugytojus, ir viešosiose sveikatos priežiūros įstaigose susidaro eilės“, – teigė laikinai vykdanti Vilniaus teritorinės ligonių kasos (TLK) direktoriaus funkcijas Lina Vitkauskienė.
Pasak Vilniaus TLK vyriausiosios specialistės Justinos Davainytės, su privačiomis įstaigomis sudaromų sutarčių daugėja, o kartu esą gausėja ir problemų.
„Net 97 proc. įstaigų, teikiančių dantų protezavimo paslaugas, yra privačios. Jose gausu šiurkščių pažeidimų. Būta situacijos, kai už 3 dantų užklotus ligonių kasų buvo paprašyta 6 tūkst. eurų, nors realiai jie kainuoja 400 eurų.
Dantų protezavimo kainynai koreguojami, vienas paduodamas pacientui, kitas – mums, ir jie koreguojami pagal tai, kaip keičiasi kompensacija iš PSDF biudžeto“, – teigė J.Davainytė.
94 500 eurų – tiek pinigų per metus susigrąžinta už nesuteiktas odontologines paslaugas, nors jos buvo deklaruotos kaip suteiktos.
Seimūnai politikuoja
Pasak parlamentarės Rimantės Šalaševičiūtės, 5 metai praėjo nuo tada, kai buvo pradėtas svarstyti Sveikatos draudimo įstatymo projektas, turintis numatyti poveikio priemones už PSDF biudžetui padarytą žalą ir nevykdomas sutartis.
„Gavome Vyriausybės išvadą, kurioje pritarta projektui, bet priėmimo stadijoje buvo sukeltas triukšmas. Komitetas paprašė Vyriausybės išvados dėl Vyriausybės išvados, ir viskas tuo baigėsi.
Visi kalba apie tas pačias problemas. Prieš porą metų buvo sudaryta darbo grupė, kurios viena padarytų išvadų – paslaugas privačios įstaigos teikia pagal pačių patvirtintą tvarką.
Tuomet, kai valstybinėse įstaigose eilėje paslaugai gauti reikėtų laukti 4 mėnesius, pacientai renkasi privačią mediciną ir susimoka už paslaugas pasiėmę paskolą“, – aiškino R.Šalaševičiūtė.
Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko Antano Matulo, tai, kas vyksta privačiame sektoriuje, galimai yra vogimas iš valstybės.
„Turime įstaigų ir jų paslaugų sąrašus. Pavyzdžiui, nurodyta paslaugos kaina – 1080 eurų, ir jeigu ligonių kasa sumoka 575 eurus, pacientas turi primokėti 505 eurus. Tai kas čia per sistema? Čiagi gali būti plaunami pinigai.
Odontologijoje atėjo mada išrauti visus dantis, susukti keturis varžtus ir užmauti protezą.
Užtat ir reikia reglamentuoti, už ką tiksliai protezavimo paslaugoms skiriamos lėšos.
Už ambulatorinių paslaugų prirašinėjimą irgi turi būti baudžiama. O dėl priemokų reikia apsispręsti. Arba neturi būti sutarčių su ligonių kasomis, tegu ima jos iš pacientų, kiek nori, arba reikia nustatyti 10–15 proc. dydžio priemoką greta ligonių kasų apmokamo įkainio. Aš sutinku, turi būti nediskriminaciniai dalykai teisės aktuose. Bet nieko nedarant susprogs sistema“, – teigė A.Matulas.
Klupinėja abi pusės
Ar tikrai privačios gydymo įstaigos be jokios sąžinės graužaties semia lėšas iš PSDF biudžeto, kartu dirdamos kailį ir savo pacientams?
Pasak parlamentarės Jurgitos Sejonienės, uždarame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje paaiškėjo, kad ir valstybinės gydymo įstaigos nėra nekalti avinėliai, nors viešai kritiką privačiam sektoriui žėrę politikai Seimo tribūnose ir ligonių kasų atstovai apie tai kažkodėl tikslingai nutylėjo.
„Kadangi ligonių kasos turėjo pateikti konkrečių pažeidimus padariusių įmonių pavadinimus, buvo sutarta daryti uždarą posėdį, juo labiau kad yra atliekama ir ikiteisminių tyrimų.
Tikėjausi blogesnės situacijos. Taip, privačiame sektoriuje yra negerų dalykų, bet piktnaudžiavimo netrūksta ir valstybinėse gydymo įstaigose. Ir tai nustebino“, – „Lietuvos rytui“ sakė J.Sejonienė.
Anot jos, neretai padaroma žmogiškų klaidų, kurių priežastis – netinkamas darbo organizavimas.
Tarkim, darbuotojai dienos pabaigoje turėdavo užpildyti daugybę statistikos formų, ir ne tik už save, bet ir už kitus.
„Bet yra ir akivaizdaus piktnaudžiavimo, ypač odontologijos įmonėse. Daugiausia tai susiję su protezavimu: pavyzdžiui, sutaisomi seni protezai, o ligonių kasų prašoma sumokėti kaip už naujus.
Arba kai paslaugos nė nepradėtos teikti, nežinia, kokia bus jų apimtis, o jau už visą protezavimo procedūrą paprašoma pinigų. Arba procedūra suskaidoma į etapus ir už kiekvieną paimama didžiausia galima suma“, – sakė J.Sejonienė.
Vis dėlto, anot jos, piktnaudžiavimo mastas nėra toks didelis, kokio tikėtasi, pažeidimų proporcija viešosiose ir privačiose įstaigose yra santykiu 40 ir 60 procentų, o biudžetui padaryta žala nedaug skiriasi.
Valstybinės ligonių kasos „Lietuvos rytui“ pateiktais duomenimis, pernai teritorinių ligonių kasų ekspertų atliktų patikrinimų metu nustatyta, kad gydymo įstaigos iš PSDF neteisėtai panaudojo daugiau nei 635 tūkst. eurų. Ši suma kasmet auga: 2022 m. neteisėtai panaudotų lėšų suma siekė daugiau nei 500 tūkst. eurų, 2021 m. – daugiau nei 465 tūkst. eurų.
Pernai atlikus 930 patikrinimų paaiškėjo, kad viešosios įstaigos iš PSDF neteisėtai panaudojo daugiau nei 277 tūkst. eurų, privačios – daugiau nei 358 tūkst. eurų.
Vienos iš teritorinių ligonių kasų – Vilniaus TLK duomenimis, 2023 m. valstybinėse ir viešosiose gydymo įstaigose buvo atliktas 471 tyrimas, nustatyta jų padaryta žala PSDF biudžetui sudarė 277 351 eurą. Privačiose medicinos įstaigose būta 459 tyrimų, žala biudžetui siekė 358 301 eurą.
„Bendra žalos suma sudarė 0,03 proc. PSDF biudžeto, kuris pernai siekė 3,2 mlrd. eurų, šiemet turime 3,5 mlrd. eurų“, – skaičiavo J.Sejonienė.
2023-iaisiais Vilniaus TLK gavo 36 pacientų skundus dėl netinkamo paslaugų teikimo, iš jų pasitvirtino 24, PSDF biudžetui buvo grąžinti 8852 eurai. O tokių atvejų, kuriuos tiria Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, prokuratūra ar policija, yra vienetai.
Kas verčia gydymo įstaigas piktnaudžiauti? Pasak J.Sejonienės, pirmiausia – neadekvatūs paslaugų įkainiai, nustatyti dėl riboto PSDF biudžeto.
„Privačiose įstaigose regimiausia priežastis – priemokos už paslaugas. Nors jos oficialios, kainos nustatytos nepagrįstai didelės.
Imant priemoką turi būti aiškiai deklaruota, už ką pacientas sumoka papildomai, jei už gydymą ar diagnostinę procedūrą sumoka ligonių kasos. Kita vertus, privačių įstaigų, teikiančių paslaugas, už kurias nemokama iš PSDF, įkainių niekas negali reguliuoti.
Tai – pacientų pasirinkimas.
Racionalus pasiūlymas – taikyti Vokietijos modelį. Ten viešosios įstaigos gali teikti iki 10 proc. komercinių paslaugų ir taip suvienodinamos konkurencinės sąlygos. Rinką tenka reguliuoti, nes ir viešąjį sektorių reikia išlaikyti“, – sakė J.Sejonienė.
Regi politikų ambicijas
„Labai gaila, kad tam tikrų politikų asmeninėmis ambicijomis siekiama supriešinti privatų ir viešąjį sveikatos priežiūros sektorių, sugriauti ilgai kurtą, darniai veikiančią Lietuvos nacionalinę sveikatos sistemą.
Bet kokie nekonkretūs ir neturintys realaus pagrindo kaltinimai skaidriai veikiančioms privačioms medicinos įstaigoms, kartu ir toms, kurias vienija mūsų asociacija, yra nepriimtini.
Tai žemina jose dirbančius medikus, klaidina jų paslaugomis besinaudojančius pacientus“, – sakė Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovas dr. Laimutis Paškevičius.
Pasak jo, keistai atrodo ir tai, kad kai kurie asmenys, naudodamiesi rastais pažeidimais keliose slaugos namuose paslaugas teikiančiose įstaigose, kurios net nėra šios asociacijos narės, tuo kaltina visas kitas skaidriai veikiančias privačias medicinos įstaigas.
O juk jos daugybę metų investavo į sveikatos apsaugos sistemos proveržį, moderniausias diagnostikos ir gydymo technologijas.
„Valdžios institucijų prašėme suteikti informacijos, kokiose konkrečiai įstaigose buvo nustatyti pažeidimai, bet jos iki šiol nesulaukėme.
Be to, tendencingai nurodomi tiktai privačiose gydymo įstaigose rasti pažeidimai ir nutylima apie valstybinių gydymo įstaigų tikrinimo rezultatus bei jų padarytą žalą PSDF biudžetui. Tai liudija apie patikrų rezultatus pristačiusių valdininkų šališkumą ir neobjektyvumą.
Dirbtiniai paslaugų prirašinėjimai ar panašūs tyčiniai nusižengimai ir privačiose, ir valstybės ar savivaldybių medicinos įstaigose privalo būti išsiaiškinti ir užkardyti galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka, jiems jokio pateisinimo nėra ir negali būti. Tačiau negalime suprasti ar tuo labiau pateisinti privačios medicinos indėlio menkinimo, kaip ir medikų bendruomenės skaidymo.
Esame įsitikinę, kad viešai reiškiami bauginimai ir gąsdinimai jėgos struktūromis, nuslepiant informaciją nuo visuomenės, gydymo įstaigų ar kitų sveikatos sistemos dalyvių, niekaip neprisideda prie tvarios sveikatos priežiūros sistemos kūrimo“, – kalbėjo L.Paškevičius.
Pasigenda kolegiškumo
L.Paškevičiaus teigimu, asociacijos nariai buvo, yra ir visuomet bus pasirengę bendradarbiauti su visomis valstybės institucijomis.
„Vis dėlto tenka apgailestauti, kad praėjus trisdešimčiai nepriklausomybės metų kai kurie politikai ir valdininkai nori sugrąžinti sovietinius laikus menančią valstybinę mediciną.
Jie siekia užkirsti galimybę pacientams gauti valstybės kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas privačiose medicinos įstaigose planuodami sutarčių su jomis nutraukimą.
Naiviai tikimasi, kad nutraukus sutartis su privačiomis gydymo įstaigomis valdiška medicina suklestės – valstybinėse gydymo įstaigose paslaugų prieinamumas ir kokybė pagerės, eilės ir korupcija sumažės.
Nesigilinama į tikrąsias vis dar stagnuojančio sveikatos sektoriaus sistemines vadybos ir finansavimo ydas.
Užtat tikima, kad naudojant bausmes ir sankcijas bus sukurta geresnė, progresyvesnė, geriau pacientų ir medikų poreikius atitinkanti nacionalinė sveikatos sistema.
Jei tokie užmojai būtų įgyvendinti, pacientai, mokantys privalomojo sveikatos draudimo įmokas, negalėtų pasinaudoti draudimu ir, sutrikus sveikatai, privačiose medicinos įstaigose turėtų sumokėti visą kainą.
Negalintys to padaryti privalėtų kreiptis į valstybines gydymo įstaigas, kuriose smarkiai išaugtų ir taip ilgos eilės, grįžtų korupcija ir nelegalūs atsiskaitymai siekiant „peršokti eiles“, gauti aukštesnės kokybės, inovatyvesnes paslaugas.
Tai būtų akivaizdus grįžimas atgal, atsisakant draudžiamosios medicinos principų, diskriminuojant privačias gydymo įstaigas ir jų paslaugas besirenkančius pacientus“, – kalbėjo L.Paškevičius.
