Molėtų saulės parkas įkurtas kalvotoje vietovėje, kur yra daug galimybių gaudyti galingus saulės spindulius įvairiu paros metu. Saulės parkas buvo pastatytas naudojant patentuotus „Nordic Solar“ dvipusių saulės baterijų modulius, kurie gamina elektros energiją iš abiejų pusių. Be to, į saulės parko plėtrą buvo įtraukta keletas iniciatyvų, skatinančių biologinę įvairovę šioje vietovėje.
Molėtų saulės parkas prie tinklo prijungtas balandį, bendradarbiaujant su Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatore „Litgrid“.
„Lietuva yra užsibrėžusi ambicingus energetikos tikslus – nacionalinės elektros generacijos didinimas iki visiškos energetinės nepriklausomybės. Artėjame link šio tikslo ir darome viską, kad turėtume tvarią ir didelę pridėtinę vertę kuriančią energetikos pramonę. Džiaugiamės, kad pradėjus elektros gamybą „Nordic Solar“ saulės elektrinių Molėtų, Švenčionių ir Jonavos parkuose, padidės nacionalinė saulės elektrinių instaliuota galia, o atsinaujinanti energija galės pasiekti daugiau namų ūkių“, – sakė energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.
Saulės energija yra sparčiausiai augantis energijos šaltinis ES. Spartesnis jos diegimas padeda mažinti elektros energijos kainą ir priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro.
Lietuva yra užsibrėžusi ambicingus atsinaujinančių energijos išteklių tikslus. Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje iškeltas tikslas, kad iki 2030 m. Lietuvoje būtų įrengta 4,1 GW saulės šviesos energijos elektrinių, o iki 2050 m. šis skaičius pasiektų 9 GW. Vien per 2022–2023 m. elektros energijos skirstomuosiuose tinkluose buvo įrengta per 800 MW atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) elektrinių, daugiau nei per 6 metus prieš tai. Per ateinančius dešimtmečius AEI plėtra įgaus dar didesnį pagreitį, leidžiantį paspartinti esminius šalies energetikos sistemos pokyčius.
Šiuo metu Lietuvos elektros energetikos sistemoje saulės šviesos elektrinių įrengtoji galia sudaro 1,3 GW, o tai reiškia, kad jau dabar yra įgyvendinta maždaug trečdalis 2030 m. išsikelto tikslo.