Kauno miesto centre, Laisvės alėjoje, dažnai sutiksite su keturkojais vaikštinėjančius žmones. Dalis jų, norėdami atsipūsti, atsigaivinti ar užkąsti, užsuka ir į vietoje esančias kavinukes, kur šunys dažniausiai laukiami.
Tačiau ne visos maitinimo įstaigos taip draugiškai priimtų jūsų augintinį – yra ir manančių, kad šunims čia – ne vieta.
Šunį vedasi bene visur
Cvergšnaucerį auginantis kaunietis Povilas savo augintinę vedasi bene visur, kur tik galima, – ir į mišką, ir į darbą, ir Laisvės alėją, ir į kavines.
„Su savo šunyte noriu praleisti kuo daugiau laiko, noriu, kad ji būtų sociali, nebaili, draugiška. Kavinės tam – puiki vieta. Aš skaniai pavalgau, pailsiu, o mano augintinė socializuojasi“, – „Laikinajai sostinei“ pasakojo jis.
Anot kauniečio, daugiausia keturkojus priimančių kavinių – Laisvės alėjoje. Dažnai apie tai jos skelbiasi viešai, ant durų turi užsiklijavusios apie tai informuojančius lipdukus. Tačiau yra ir tokių, kurios augintinius priima, nors to viešai nekomunikuoja, todėl prieš užeinant į vidų, visuomet reikia pasiklausti.
„Kaune tokių vietų tikrai netrūksta, pasirinkimas didelis. Be to, mano šuo dažniausiai čia gauna ir vandens“, – kalbėjo Povilas.
Tačiau ne visi miestiečiai patenkinti tokiais gyvūnų mylėtojais – yra ir tokių, kurie nenori valgyti šalia svetimo šuns.
„Nieko prieš gyvūnus neturiu, bet pati jų į kavinę nesivesčiau. Manau, ir šuniui stresas, ir aplinkiniams – kai kurie žmonės bijo šunų, kai kurie jiems alergiški. Niekada nežinai, kaip šuo sureaguos, jei pajus kokį nors pavojų“, – svarstė po Laisvės alėją vaikštinėjanti Regina.
Vienu metu užsuko penki šunys
E. Ožeškienės gatvėje esančioje kepyklėlėje „Kasdienybės bakehouse“ beveik visada pamatysite prie staliukų kantriai sėdinčius šunis. Prie durų juos pasitinka ir dubenėlis vandens.
Kepyklėlės įkūrėjas Kristijonas Tomaševičius pabrėžė: prieš atidarant kepyklėlę net nebuvo dvejonių, ar leisti lankytojams ateiti su keturkojais.
„Kadangi labai daug idėjų sėmėmės keliaudami po užsienį ir stebėdami, kaip viskas vyksta ten, labai natūraliai priėmėme tokį sprendimą. Tiesą pasakius, net ir Lietuvoje mums tai atrodo gana įprasta praktika.
Yra buvę atvejų, kai vienu metu pas mus svečiavosi penki šunys. Visai smagu žiūrėti, kaip jie bendrauja, o ypač gera, kad tai suartina visai nepažįstamus žmones, jie patys pradeda kalbėtis. Tai be galo džiugina, nes mūsų vieta ir yra apie bendravimą“, – sakė K.Tomaševičius.
Vis dėlto gyvūnus mielai priimanti kepyklėlė turi ir su tuo susijusių taisyklių: keturkojams neleidžiama eiti už baro, į gamybines patalpas, taip pat lipti ant baldų.
„Mus aplankantys šeimininkai labai sąmoningi ir prižiūri savo augintinius. Keturkojai nėra pridarę jokių nemalonumų“, – pridūrė K.Tomaševičius.
Draugiška augintiniams ir desertinė „Du medu“, esanti Laisvės alėjoje. Jos direktorius Vytautas Račickas pasakojo ir pats turintis augintinį.
„Būna keista, jei patys kur nors einame su augintiniu ir negalime įeiti į vidų. Jei šunys drausmingi, negąsdina žmonių, tai kodėl jie negali būti kavinėje? Esame draugiški aplinkai, ekologiški. Žmonėms, kurie pas mus ateina, gyvūnai tikrai netrukdo. Visi prisižiūri šunis, kad jie netrukdytų kitiems klientams“, – kalbėjo V.Račickas.
Per dieną į šią desertinę užsuka vienas kitas lankytojas su šunimi, savaitgaliais – kiek daugiau. Darbuotojai keturkojams pasiūlo ir užkąsti.
„Pas mus gyvūnams būna ir vandens, ir užkandžių, jei tik šeimininkai pageidauja“, – tikino pašnekovas.
Šunims – specialūs gardėsiai
Su gyvūnais apsilankyti galite ir Laisvės alėjoje esančiame šeimų restorane „Bistronomė“.
„Jau kurdami koncepciją žinojome, kad kviesime skaniam laikui visą šeimą. O keturkojis draugas dažniausiai ir būna kaip šeimos narys. Tad neliko abejonių ir nusprendėme būti gyvūnams draugiški“, – sakė restorano vadovė Karolina Zajarskė.
Anot pašnekovės, lankytojai bent kelis kartus per savaitę klausia, ar gali pasiimti savo keturkojį, tad idėja būti draugiškiems augintiniams pasiteisino.
„Savaitgaliais salėje beveik visada būna bent vienas keturkojis. Pastebėjome, kad jei mūsų svečiai atsiveda šunį į restoraną, tai jis jau būna dresuotas, moka ramiai elgtis tarp daug žmonių. Nesame turėję jokių nemalonių incidentų. Be to, tai puiki galimybė tėvams kalbėtis su vaikais apie saugų elgesį su nepažįstamu šunimi: glostyti tik atsiklausus šeimininko“, – pabrėžė K.Zajarskė.
Be to, „Bistronomėje“ šunų laukia ne tik vandens dubenėliai, bet ir specialūs išplakto pieno desertai – „puppuccino“. Pavadinimas kilo sujungus du užsienietiškus žodžius – „cappuccino“, reiškiančio kapučiną, ir „puppy“, reiškiančio jauną šunį.
„Mes mielai jų pagaminame. Pirmą kartą sulaukus šio užsakymo, buvo nemenko juoko, padavėja kolegoms pasigyrė: „Aš šiandien dariau kapučiną šuniukui, o jūs ką gero nuveikėt?“ – juokėsi pašnekovė.
Šiame restorane su gyvūnais atėjusių klientų laukia tik viena taisyklė – kad augintiniai elgtųsi draugiškai.
Gyvūnams draugiškų maitinimo įstaigų aplink Laisvės alėją yra ir daugiau, pavyzdžiui, „Caffeine“, „Vero Cafe“, „Rocknrolla bar&kitchen“, „Casa Della Pasta“, „Habits“, „Ali šokoladinė“, „Baking Mad“, „Stebuklų slėnis“, „Holas“, „Holy Donut“, „Not Just Cafe“, „Liberty Avenue“, „La Papa Loca“.
Gyvūnams draugiškų kavinių žemėlapį galima rasti ir projekto „Draugiški gyvūnams“ internetiniame puslapyje. Žemėlapyje pateikiama informacija apie keturkojus įsileidžiančias kavines, restoranus, barus, viešbučius įvairiuose šalies miestuose. Čia taip pat rodomos ir vietos, kurias būtų verta aplankyti kartu su augintiniu.
„Gyvūnams draugiškų vietų žemėlapyje rodomos įvairios vietos, kuriose lankytojai laukiami ir su savo augintiniais. Tai apima ne tik kavines ar restoranus. Tai viešbučiai keliaujantiems po Lietuvą, vietinės krautuvėlės sumąsčiusiems užsukti būtiniausių prekių pasivaikščiojimo metu, bibliotekos nenorintiems skirtis su savo keturkojais bičiuliais laisvalaikiu“, – vardijo projekto „Draugiški gyvūnams“ koordinatorė Agnė Špokaitė.
Šiuo metu žemėlapyje užregistruota daugiau nei 1500 vietų, iš kurių 577 yra kavinės ar restoranai. Kaune registruotų vietų yra 187, iš kurių 80 kavinių ar restoranų.
„Kavinių ir restoranų skaičius auga sparčiausiai, tačiau smagu matyti, kad prie žemėlapio vis dažniau prisijungia ir krautuvėlės, grožio salonai ar net prekybos centrai – na, tokios vietos, kuriose augintinius sutinkame gana retai. Tikimės, kad plečiantis galimybėms, keičiantis reikalavimams ir požiūriui į gyvūnus, tokių vietų turėsime vis daugiau ir vis įvairesnių.
Jau seniai praėjo laikai, kai augintinio standartas buvo katinas ant pečiaus ar šuo prie grandinės. Dabar dažnas augintinis yra pilnavertis šeimos narys, su kuriuo šeimininkai leidžia laisvalaikį, lanko kavines ir muziejus, keliauja į darbą. Keičiantis požiūriui, keičiasi ir įpročiai. Manau, kad ateityje turėsime dar įvairesnių pasirinkimų – galbūt tai bus sporto klubai, galbūt net gydymo įstaigos“, – kalbėjo A.Špokaitė.
Su augintiniu pakliūsite ne visur
Tačiau prieš užsukant į kavinę ar restoraną vertėtų pirmiausia pasiteirauti, ar jūsų augintinis čia pageidaujamas, mat yra ir tokių vietų, kur su gyvūnu nepateksite. Viena tokių – Laisvės alėjoje esantis restoranas „Miesto sodas“.
„Susiklostė tokia situacija, kad neįsileidžiame augintinių. Taip yra dėl higieninių, sanitarinių reikalavimų – mūsų virtuvė atvira, lankytojai stebi, kaip gaminamas maistas. Esame neoficialiai gavę tokias rekomendacijas iš atitinkamų tarnybų. Augintiniai – papildoma rizika: dulkės, kailis ir pan.
Kai klientams pasakome, kad nepageidaujame, jog jie ateitų su augintiniais, jie nemato problemų. Mūsų sienos – stiklinės, matyti lauko erdvė, būna, kad žmonės šuniuką pririša lauke ir mato jį per stiklą“, – aiškino „Miesto sodo“ direktorius Gintautas Ruminas.
Jis pridūrė, kad restoranas, kiek tik įmanoma, stengiasi būti tolerantiškas gyvūnams, vasarą jie įleidžiami į lauko terasą.
„Lauko terasoje padėti dubenėliai su vandeniu, tik neįleidžiame į vidų. Su augintiniais galima pietauti mūsų lauko terasoje“, – tikino G.Ruminas.
Praėjus pro Laisvės alėją, matyti ne viena maitinimo įstaiga, nepageidaujanti gyvūnų – tą byloja ant durų priklijuoti lipdukai su perbrauktu šunimi. Tarp tokių – „Prezo“, „Green Cafe“, „Republic“, „Hesburger“.
„Į „Hesburger“ klientų zonas galima atsivesti šunis vedlius regos, klausos ar judėjimo negalią turintiems žmonėms. Dėl alergijos rizikų ir higienos priežasčių jokie kiti augintiniai nėra įleidžiami. Laikydamiesi šios politikos norime užtikrinti alergiškiems klientams galimybę lankytis restoranuose be rizikos jų savijautai“, – savo nuomonę dėstė „Hesburger“ tarptautinės plėtros direktorė Ieva Salmela.
Šunis laiko nehigieniškais
Viešojo maitinimo įstaigų asociacijos vadovas Liutauras Čeprackas – gerai žinomas šefas, turintis aukšto lygio restoraną „Gastronomika“ Vilniuje. Jis papasakojo į savo restoraną keturkojų neįsileidžiantis.
„Mano nuomone, į kavines, bistro, užkandines šuniukai gali užeiti, bet restoranas yra tam tikra maitinimo įstaigų kategorija, kur šuniukams ne vieta. Nesu nė viename aukštos klasės restorane matęs šuniukų.
Jei esame tokie draugiški, tai siūlyčiau juos vestis ir į Lietuvos simfoninio orkestro pasirodymą ar Operos ir baleto teatrą. Tegul šuniukai šviečiasi – nejaugi jie turi būti apriboti nuo galimybės prisiliesti prie aukštesniųjų idealų? Man atrodo, jokiam sveiko proto žmogui į galvą nešaus padaryti tokią kvailystę“, – sarkastiškai kalbėjo L.Čeprackas.
Pašnekovas pridūrė į restoraną neleidžiantis ateiti ir mažiems vaikams – esą jie nekontroliuojami ir restorane jiems neįdomu.
„Yra tam tikra šunų kategorija, kurią mes turėtume įsileisti – tai yra šunys vedliai, skirti neregiams padėti orientuotis aplinkoje. Visi kiti šunys – nekontroliuojami, bet jų šeimininkai įsivaizduoja, kad jie yra žmonės.
Be to, šuo yra nehigieniškas padaras. O jei jis šeriasi? Mosteli uodega ir plaukas nulekia, pataiko į lėkštę, prikimba svečiui prie rūbų. Paprasčiau nesudaryti tokių situacijų ir atsiriboti nuo dalykų, kurie neturėtų būti restorane“, – sakė jis.
L.Čepracko teigimu, kartais pasitaiko, kad svečiai klausia, ar gali kartu pasiimti augintinį.
„Dažniausiai tai būna kokia nors pamaiva, kuri pradeda aiškinti, kad jos maltos bišonas yra pats mieliausias gyvūnėlis pasaulyje. Tačiau įsileisk kiaulę į bažnyčią, tai ji ant altoriaus užlips. Pradžioje jie norės atsivesti šuniuką, tada paklaus, kur dubenėlis su vandeniu, o tada paklaus, ką duosime šuniui valgyti.
Būkime realistai – yra vietų, į kurias galima eiti su šunimis, ir yra restoranai, kur tam tikrai ne vieta. Aš pats turiu katę, kuri yra pats mieliausias sutvėrimas, bet man į galvą nešauna mintis su ja kur nors nueiti“, – dėstė Viešojo maitinimo įstaigų asociacijos vadovas.
Už higieną atsako maitinimo įstaiga
Justė Janulytė, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vyriausioji specialistė:
„Viešojo maitinimo įstaigoms priimti lankytojus su augintiniais teisės aktai nedraudžia.
Viešojo maitinimo įstaigų lankytojų aptarnavimo vietose leidžiama priimti augintinius maitinimo įstaigos nustatyta tvarka, jeigu užtikrinama lankytojams tiekiamo maisto sauga ir jeigu apie maitinimo įstaigos taikomus reikalavimus lankytojai, atsivedantis augintinius, yra informuojami iš anksto.
Informacija apie tai, kad maitinimo įstaiga yra draugiška augintiniams ir maitinimo įstaigos taikomi reikalavimai lankytojams, atsivedantiems gyvūnus, turi būti skelbiama prie įėjimo arba kitoje gerai matomoje vietoje.
Atsakomybė įvertinti ir nuspręsti, ar sugebės užtikrinti, kad augintiniai nekeltų grėsmės maisto saugai turi viešojo maitinimo įstaigos administracija“.
