11 val. profsąjungų atstovai ir darbuotojai susirinko Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, nešini plakatais su užrašu „Už laisvę nevaržomai ginti savo teises ir už laisvę streikuoti“.
Susirinkusieji taip pat iškėlę laikė savo judėjimų vėliavas, dėvėjo profesinių sąjungų atributiką. Minioje buvo galima išvysti ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), Lietuvos žaliųjų partijos, Kairiųjų aljanso vėliavas.
Tiesa, susirinkusiųjų būryje buvo iškeltos ir kelios Palestinos vėliavos. Mitinguotojai žygiavo link Vyriausybės skanduodami šūkius: „Nėra to streiko, kuris neišeitų į gerą“, „Duonos, meilės, streiko, stogo virš galvos“.
Prieš vidudienį profesinės sąjungos pradėjo mitingą prie Vyriausybės rūmų.
Šį kartą susirinkusieji siekė atkreipti Ministrų kabineto ir visuomenės dėmesį į varžomas darbuotojų atstovų teises – reikalaujama profesinėms sąjungoms suteikti realias teises streikuoti.
„Šiandien mes kalbame apie tai, kad pagaliau pribrendome suteikti laisvę streikams – reikalaujame, kad pagaliau būtų leidžiama ginti darbuotojų interesus ir teises. Šiandien mes vis daugiau ir daugiau susiduriame su ta problematika, kad agresyviai nusiteikę darbdaviai bando užgniaužti bet kokį darbuotojų bandymą pasakyti, kad kažkas negerai“, – žurnalistams sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė.
„Streikų reglamentavimas mūsų gerbiamų politikų sudėliotas taip, kad praktiškai yra sunku surengti streiką. Tą rodo ir paskutiniai pavyzdžiai – visi kaltina mus, kad streikų ne per daugiausiai. Bet mes streikų neturime dėl to, kad pasiruošimas streikuoti užtrunka du ar tris metus, praėjus labai sudėtingas teisines procedūras. Tai to neturi Vakarų Europa. Mes, būdami Europos Sąjungos šalimi, nusipelnėme turėti tas pačias taisykles kaip ir Europa“, – teigė ji.
I. Ruginienės teigimu, profesinės sąjungos jau yra parengę Darbo kodekso pataisas numatančius įstatymų projektus, kuriuos pristatys Vyriausybei ir Seimui.
LPSK pirmininkei antrino ir mitinge dalyvavęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas. Anot jo, Lietuva pribrendo iš esmės keisti Darbo kodekso nuostatas, kurios, anot jo, prašosi būti tobulinamos.
„Pritariu, kad mes jau smarkiai pavėlavome ir turime imtis Darbo kodekso – jame yra kritiškai daug būtinų pataisymų“, – Eltai teigė T. Tomilinas.
Su profesinėmis sąjungomis solidarizavosi ir socialdemokratas Julius Sabatauskas. „Lietuvoje žmonės streiką priima kaip ultima ratio – kaip paskutinę priemonę, kad apginti savo teises“, – Eltai sakė Seimo narys.
„Manau, kad teisė streikuoti, kuri įtvirtinta Konstitucijoje, yra įstatymais pernelyg suvaržyta“, – pridūrė jis. Kasmetines eitynes šią gegužės 1-ąją organizavo keturios profesinės sąjungos – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK), Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“, Gegužės 1-osios profesinė sąjunga ir Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga (RJPS).
Nors Tarptautinė darbo diena yra švenčiama daugelyje šalių, dalis lietuvių šią šventę sieja su sovietmečio palikimu.
Seimo narių iniciatyva ne kartą buvo bandoma panaikinti Gegužės 1-ąją suteikiamą laisvadienį, tačiau iki šiol parlamentarų bandymai buvo nesėkmingi.
