Portalas „zerkalo.io“ pažvelgė į statistinius duomenis: paaiškėjo, kad diktatorius pagražino situaciją. O jei palygintume baltarusių ir kaimyninių „nedraugiškų“ šalių gyventojų pragyvenimo lygį, vaizdas atrodytų dar liūdniau.
A.Lukašenka teigia, kad šalies gyventojų realiosios pajamos nuo 9-ojo dešimtmečio vidurio išaugo dešimt kartų. O iš tikrųjų?
Savo monologe diktatorius dar kartą grįžo prie sunkių laikų, kai šalis pradėjo nepriklausomą raidą, ir pabrėžė, kad „dar niekada negyvenome taip gerai kaip dabar“. Tame pačiame monologe diktatorius pripažino, kad baltarusių pragyvenimo lygis galėtų būti aukštesnis: „Žinoma, galėjo būti ir geriau. Bet neturime to, ką turi, pavyzdžiui, Emyratai ir Rusija“.
Tačiau diktatorius pastebimai pervertino realiųjų piniginių pajamų augimą, sakydamas, kad nuo praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio vidurio jos padidėjo dešimt kartų. Tai paneigia oficiali statistika: Baltarusijos ekonomikos ministerijos tyrimų instituto duomenimis, realiosios piniginės pajamos nuo 1992 m. išaugo 5,5 karto.
Jei A.Lukašenka omenyje turėjo realųjį darbo užmokestį (nors sakė, kad tai – „pajamos“), jo žodžiai buvo šiek tiek arčiau tiesos: to paties tyrimų centro duomenimis, realusis darbo užmokestis per tą patį laikotarpį vidutiniškai išaugo 6,9 karto.
Vertinant vidutinį darbo užmokestį 1990-ųjų metų kontekste, baltarusiai atrodo gana gerai. Ministras pirmininkas Romanas Holovčenka yra teigęs, kad vidutinis darbo užmokestis 2023 m. pirmąjį ketvirtį buvo 627 JAV dolerių ekvivalentas – „tai pastarųjų dešimties metų rekordas“. Sykiu tai reiškia, kad pasiekti 2013 m. rezultato nepavyko.
Šių metų kovą vidutinis darbo užmokestis pakilo iki 2161,1 rublio šių metų kovo mėnesį, arba iki 669 JAV dolerių pagal paskutinio 2024 m. mėnesio vidutinį oficialų Nacionalinio banko kursą.
Tai – rekordinis rodiklis. Tačiau reikia atsižvelgti į horizonte tvyrančią devalvaciją, apie kurią įspėja ekspertai ir Nacionalinis bankas. Infliacija ir taip gana aukšta, o specialistai prognozuoja kainų šuolį. Vadinasi, devalvacija ir infliacija gali „suvalgyti“ dalį baltarusių pajamų, ir tada vaizdas nebus toks žavus.
Be abejo, šiandien baltarusiai gyvena daug geriau nei 1990-aisiais. Tačiau nuo to laiko praėjo trys dešimtmečiai – būtų keista, jei situacija atrodytų priešingai. Atliekant tokius palyginimus su dešimtojo dešimtmečio viduriu, reikėtų atsižvelgti į žemos bazės efektą, kai solidūs augimo tempai paaiškinami žemu pradiniu tašku.
Valdininkams ir A.Lukašenkai būtų daug sunkiau girtis pastarųjų dešimties metų pasiekimais, kuriuos galima drąsiai apibūdinti kaip stagnaciją. O pareiškimai apie pastarųjų penkerių metų ekonominius pasiekimus, kai šalis dėl valdininkų veiksmų pateko tarp sankcionuojamųjų, atrodytų dar mažiau įspūdingi.
A.Lukašenka džiaugiasi, kad Baltarusijoje apsieita be reformų, kaip kad būta Vakaruose. Esą gerai, kad Baltarusijoje nebuvo pasitenkinta liberaliomis reformomis, kartu išvengta „revoliucinių pertvarkų“. A.Lukašenka aiškino, kad nors sankcijos suvaržė ekonomikos augimą, tačiau net ir be jų jei kas turėjo progą praturtėti, tai tik nedaugelis baltarusių.
Kas pasikeitė Baltarusijoje per tuos pačius 30 metų, lygin su Vakarų kaimynėmis? „Trumpai tariant ,– kaip rašo „zerkalo.io“, – mūsų šalies rodikliai nėra labai geri“.
Dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kaip ne kartą yra sakę ekonomistai, Baltarusija ir Lenkija pagal daugelį ekonominių rodiklių buvo maždaug tame pačiame lygyje.
Pavyzdžiui, bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam gyventojui – vienas pagrindinių kriterijų, atspindinčių ekonominės veiklos lygį ir gyvenimo lygį. Taigi, Pasaulio banko duomenimis, 2022 m. Baltarusijoje šis rodiklis buvo 7888,3 dolerio, Lenkijoje – 18 688 tūkst. dolerių, Lietuvoje – 25 064,8 dolerio. Tai reiškia, kad šiose Vakarų kaimynėse jis yra atitinkamai 2,4 ir daugiau nei tris kartus didesnis nei Baltarusijoje.
1991 m. tas pats rodiklis Baltarusijoje buvo 5 335,6 JAV dolerio, Lenkijoje – 5 920,7 JAV dolerio (anot „zerkalo.io“, Pasaulio bankas neturi tų metų duomenų apie Lietuvą). Tai reiškia, kad nuo tada iki 2022 m. BVP vienam Baltarusijos gyventojui išaugo 4,2 karto, o lenkams – 8,6 karto.
Kaip nurodyta anksčiau, vidutinis darbo užmokestis Baltarusijoje – 2161,1 baltarusiškų rublių. Tuo pat metu kaimyninėje Lenkijoje kovą jis siekė 8409 zlotus arba 6739 baltarusiškus rublius. O Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje jis siekė 2110 eurų (7309 baltarusiškus rublius). Visais atvejais sumos nurodytos prieš mokesčius.
Galite palyginti, koks buvo vidutinio darbo užmokesčio skirtumas 2015 m. Taigi Lietuvoje 2015 m. IV ketvirtį jis buvo 756,9 euro (jei skaičiuosime pagal 2015 m. gruodžio 31 d. Nacionalinio banko kursą ir perskaičiuosime į denominuotus rublius, tai bus 1 536,5 rublio). Vadinasi, nuo to laiko vidutinis lietuvių darbo užmokestis padidėjo beveik 2,8 karto.
Lenkijoje 2015 m. vidutinis darbo užmokestis buvo 3 899,78 zloto (1 868,4 rublio). Nuo to laiko jis išaugo beveik 2,2 karto. Baltarusijoje, perskaičiavus šių dienų kursu, 2015 m. darbo užmokestis buvo 671,5 rublio. Grynojo darbo užmokesčio augimas, lyginant nacionaline baltarusių valiuta, yra didesnis nei kaimynų – 3,2 karto.
Tačiau svarbu suprasti, kad, lyginant vidutinį darbo užmokestį, svarbu atsižvelgti į perkamąją galią.
A.Lukašenka Nacionalinėje asamblėjoje pasigyrė, kad Baltarusijoje nėra pernelyg didelio susisluoksniavimo į vargšus ir turtinguosius, užsimindamas apie savo nuopelnus tokiems pasiekimams:
„Darėme viską, kad išvengtume pernelyg didelio susisluoksniavimo į vargšus ir turtinguosius. Net jei ne visi tai supranta, ne visi su tuo sutinka, mes padarėme tai, ką pažadėjome žmonėms. Kaip gebėjome ir kaip galėjome. Ir tegul kiti po mūsų padaro geriau“.
Čia, kalbėdamas apie palyginti nedidelį visuomenės susisluoksniavimą, A.Lukašenka sakė tiesą. Tą patvirtina Pasaulio banko statistika. Pavyzdžiui, Gini indeksas, rodantis socialinio susisluoksniavimo laipsnį, 2020 m. Baltarusijoje buvo mažesnis nei dviejose vakarinėse kaimynėse: Baltarusijoje – 24,4 proc., Lenkijoje – 28,5 proc., Lietuvoje – 36 proc.
