Šalies politikai pabrėžia, kad žiedinė ekonomika vis dar plėtojama per lėtai, o Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo ataskaitoje Lietuva užima 37 vietą, atsilikdama nuo kitų Baltijos šalių, taip pat kaimyninės Lenkijos.
Tiesa, dalis Lietuvos verslo tvarumo principus savo veikloje pritaikė jau seniai. Pavyzdžiui, didžiausios Baltijos šalyse alaus gamybos bendrovės „Švyturys-Utenos alus“ atstovai pabrėžia, kad aukščiausius standartus jie kelia ne tik sau, bet ir savo partneriams, o jei išsikeltus lūkesčius pavyksta įgyvendinti, užsimezga ilgas ir gražus bendradarbiavimas, kaip su įmone „Kauno stiklas“.
Nuo 2017 m. „Švyturys-Utenos alus“ kartu su „Carlsberg“ įmonių grupe pradėjo įgyvendinti aplinkosauginę tvarumo programą „Kartu link nulio“ (angl. „Together Towards Zero“), kuri pernai buvo papildyta ir pavadinta „Kartu link nulio ir toliau“.
Ši programa – tai atsakas į didėjantį vartotojų poreikį gaminti tvarius produktus, kai susiduriama su tokiais pasaulinio masto iššūkiais kaip klimato kaita, vandens stygius ir visuomenės sveikatos problemos.
Pasak „Carlsberg Group“ integruotos tiekimo grandinės Baltijos šalyse direktoriaus Mariaus Šveistrio, gėrimų pramonė tvarumo srityje susiduria su tais pačiais iššūkių, kurie būdingi likusiai pramonei: „Šiuos iššūkius aktyviai sprendžiame. Todėl pernai atnaujinome tvarumo programos tikslus. Manome, kad ši programa šiuo metu yra viena pažangiausių pasaulyje, todėl mūsų dalyvavimas įgyvendinant jos tikslus yra didelis proveržis Lietuvos gėrimų pramonei.“
Tvaru ir lietuviška
Vienas „Švyturio-Utenos alaus“ tikslų – iki 2040 m. visame žaliavų, gamybos, transportavimo ir pardavimo cikle nepalikti jokio pridėtinės anglies dvideginio pėdsako.
Programoje „Kartu link nulio“ numatyta iki 2025 m. naudoti tik iš atsinaujinančiųjų šaltinių gautą energiją ir iki 2030 m. pasiekti nulinę anglies dvideginio emisiją į aplinką, perpus sumažinti sunaudojamo vandens kiekį.
Įmonė taip pat didino į rinką išleidžiamos pakuotės perdirbimą, specialiais projektais mažino plastiko vartojimą, pirmoji Lietuvoje įdiegė 100 proc. r PET panaudoto plastiko alaus taros naudojimą.
Kelyje į tvaresnę pakuotę įmonei į pagalbą atskubėjo jau daugiau nei du dešimtmečius partnere esanti lietuviška įmonė „Kauno stiklas“.
Alaus gamintojai iš Kauno bendrovės įsigyja daugkartinio naudojimo butelius, kurie yra surenkami per taromatus, išplaunami ir vėl keliauja į rinką.
Pasak M.Šveistrio, ši ilgametė partnerystė ir toliau sėkmingai plėtojama dėl kelių priežasčių – abiem bendrovėms svarbių tvarumo principų bei lietuviškumo.
„Mums svarbu, kad galime dirbti su lietuviška įmone, kuri, palyginti su kitomis Europos bendrovėmis, nėra tokia didelė. Turime glaudesnį ryšį, artimesnį kontaktą, galime greičiau plėtoti naujus projektus ir atsisakyti nereikalingos biurokratijos. Be to, tiek mes, tiek jie vadovaujasi tais pačiais principais – mums svarbu žiedinė ekonomika ir tvarumas“, – teigė „Carlsberg Group“ integruotos tiekimo grandinės Baltijos šalyse direktorius.
Butelį gali naudoti 10 metų
Tuo metu „Kauno stiklo“ vadovas Evaldas Sauliūnas pabrėžė, kad stiklinė pakuotė yra pakankamai draugiška aplinkai.
„Stiklinis butelis yra pats ekologiškiausias, mažiausiai teršiantis aplinką, palyginti su kitomis pakuotėmis. Tokią pakuotę galima panaudoti daug kartų. Stiklas yra nesunkiai perdirbamas.
Net ir perdirbus jį šimtus kartų stiklo kokybė nepasikeis.
Panašūs principai galioja ir daugkartiniams buteliams, kurie gali būti naudojami labai ilgai. Aš esu matęs, kad tas pats butelis, kurį gaminau prieš 10 metų, puikiai yra panaudojamas ir dabar stovi lentynose“, – pabrėžė E.Sauliūnas.
Įmonės vadovas atskleidžia, kad bendrovė nuolat investuoja į inovacijas, kurios leidžia dirbti dar tvariau.
Pavyzdžiui, neseniai už 8 mln. eurų sumontuota nauja stiklo lydymo krosnis, kuri veikia greičiau, tausoja energiją, o į aplinką išskiriama kur kas mažiau anglies dioksido.
Pasak E.Sauliūno, vienas įmonės tikslų visada išlieka gamtinių išteklių taupymas. „Jeigu neperdirbtume pas mus atkeliaujančių stiklo pakuočių, reikėtų jas šalinti. Tačiau mes gamyboje panaudojame viską iki paskutinio gramo.
Šiuo metu mūsų gaminamuose buteliuose 75 proc. žaliavų kiekviename butelyje sudaro duženos ir tik 25 proc. iškastinės medžiagos – kvarcinis smėlis su priedais“, – pasakojo bendrovės vadovas. Jis pažymėjo, kad stiklinės pakuotės gamyba yra be atliekų – stiklo gamybos proceso metu visos susidarančios stiklo atliekos yra panaudojamos pakartotinai.
Taiko aukštus standartus
„Tokie prioritetai bei kokybė džiugina ir bendrovės partnerius. „Carlsberg“ grupei svarbiausia – kokybė ir standartų laikymasis. Todėl kokybės auditai vykdomi nuolat ir stebima, kaip laikomasi tvarumo, žiedinės ekonomikos ir kitų standartų.
„Kauno stiklas“ laikosi visų šių reikalavimų ir ruošia produkciją pagal mūsų išsikeltus lūkesčius“, – tvirtino M.Šveistrys, „Carlsberg Group“ integruotos tiekimo grandinės Baltijos šalyse direktorius.
Kad turi galimybę dirbti su didžiausiais Baltijos šalyse alaus gamintojais, E.Sauliūnas vadina neįkainojama patirtimi ir sako, kad partnerystė su „Švyturiu-Utenos alumi“ daro įspūdį kitiems stiklo gamintojo klientams.
„Man didžiulė garbė, kad esame šios bendrovės tiekėjai. Šiuo pasiekimu galime pasigirti ir prieš kitus klientus. Juk tai labai rimta įmonė su didžiuliu autoritetu, gražia istorija.
Be to, „Švyturys-Utenos alus“ priklauso „Carlsberg“ įmonių grupei, kuri dirba taikydama aukščiausius tvarumo standartus. Tad dirbdami su jais mes ir kitiems parodome, kad esame atsakingas verslas“, – pasakojo E.Sauliūnas.
Pasak bendrovės vadovo, įmonė ir toliau galvoja apie inovacijas, mat jos šiame versle būtinos. Artimiausiu metu planuojama tobulinti stiklinės pakuotės atliekų rūšiavimo cechą, o tai leis dar efektyviau įgyvendinti žiedinės ekonomikos principus.
