Nuo šių metų Europos Sąjungos kredito įstaigos privalo skaičiuoti pagrindinius su tvarumu susijusius rodiklius ir viešai teikti tvarumo ataskaitas.
Tai numatyta ES Taksonomijos atskleidimo reglamente. Šiuo atveju taikoma klasifikavimo sistema, moksliškai pagrįstais kriterijais nustatanti, kokios investicijos gali būti laikomos tvariomis. Šiais kriterijais naudojasi investuotojai, galintys stebėti, kurios investicijos daro teigiamą poveikį aplinkai ir klimatui.
Kol kas tai galioja didelėmis laikomoms bendrovėms, tačiau ateityje Taksonomijos atskleidimo reglamentas bus privalomas ir smulkiosioms įmonėms. Tiesa, jos su tuo gali susidurti dar iki įsigaliojant šiai prievolei: partneriai ar užsakovai vis dažniau kelia reikalavimą parengti tvarumo ataskaitas.
Iš Baltijos šalyse veikiančių finansų įstaigų „Citadele“ bankas pernai vasarą pirmasis klientams pasiūlė žaliąją taupomąją sąskaitą su fiksuotomis palūkanomis.
Šios lėšos daugiausia investuojamos į atsinaujinančiosios energijos projektus bei energiniu požiūriu efektyvaus būsto plėtrą. Taip pat jomis finansuojami ir kitokie gyventojų bei įmonių projektai, atitinkantys tvarumo kriterijus.
O nuo šių metų pradžios „Citadele“ pristatė ir vadinamąją žaliąją būsto paskolą, kuri skiriama energiškai efektyviam būstui įsigyti ar renovuoti senesniam, kad jis pasiektų atitinkamą energinio efektyvumo lygį.
Apie šias naujoves ir vis labiau įsigalinčius tvarumo principus pokalbis su „Citadele“ banko valdybos nare Rūta Ežerskiene, atsakinga už Baltijos šalių mažmeninę bankininkystę.
– Turbūt dažniausiai klientai teiraujasi, kokia jiems nauda iš žaliųjų paslaugų.
Pavyzdžiui, ar skiriasi palūkanos atsidarant įprastą ir žaliąją taupymo sąskaitas? Ką jiems paaiškina „Citadele“ specialistai?
– Žaliąją taupomąją sąskaitą Baltijos šalyse pristatėme 2023 metų trečiąjį ketvirtį, o 2023-iųjų gruodžio 31 dieną šia priemone besinaudojančių žmonių lėšos jau siekė 36,3 mln. eurų. Tokia indėlių suma per sąlyginai trumpą laiką ne tik atspindi klientų susidomėjimą šia paslauga, bet ir apskritai augantį visuomenės poreikį tvaresniems produktams.
Didėjant klimato krizei ir stiprėjant ES reguliavimui vis daugiau įmonių savo veiklą pradeda plėtoti tvariau, didina tvaresnių paslaugų pasiūlą. Tačiau juntame, kad vartotoją dar dažnai reikia įtikinti tvaresnio produkto nauda, ypač tais atvejais, jei jis būna brangesnis.
Vis dėlto „Citadele“ bankas laikosi praktikos apdovanoti žmogų už tvaresnį pasirinkimą, todėl tiek paskolai energiškai efektyvesniam būstui, tiek žaliajai taupomajai sąskaitai siūlome geresnes sąlygas.
Pavyzdžiui, šiuo metu žaliosios taupomosios sąskaitos metinė palūkanų norma eurais yra 3,75 proc., terminuotojo indėlio svyruoja nuo 2 iki 3,5 proc., o naudojantis taupomąja sąskaita – 1,5 proc.
Žaliosios taupomosios sąskaitos lėšas naudojame aplinką saugančioms iniciatyvoms ar projektams finansuoti, pavyzdžiui, energiją taupančiam nekilnojamajam turtui plėtoti.
– Tad kokia nauda iš žaliosios taupymo sąskaitos ir ar ta nauda ateityje galėtų būti didesnė tiek finansine, tiek aplinkosaugos prasme?
– Nauda įvairialypė. Pirmiausia Lietuvoje vis dar neįprasta santaupas investuoti. Žmonės dažnai yra susitaupę nemažas sumas, kurias laiko einamojoje banko sąskaitoje. Per ilgą laikotarpį taip laikomos santaupos nuvertėja dėl infliacijos.
Atsidėjęs dalį santaupų į taupomąją sąskaitą žmogus gali ne tik apsaugoti jas nuo infliacijos, bet ir iš to uždirbti.
Sukūrę šį produktą mes paskatiname apie investavimą susimąstyti žmones, kuriems aktualus tvarumas, bet galbūt jie iki šiol nemanė, kad gali prie jo prisidėti tokiu būdu. Taip ne tik investicijomis prisidedame prie tvaresnių iniciatyvų, bet ir skatiname žmones investuoti apskritai.
Be to, tvarios finansinės priemonės ne tik prisideda prie poveikio aplinkai mažinimo, bet gali uždirbti ir solidžią grąžą.
Agentūros „Bloomberg“ skaičiavimais, tvarumo principais pagrįstos investicijos 2025 m. viršys 50 trilijonų JAV dolerių ir sudarys trečdalį visų pasaulinių investicijų. Dėl didėjančios paklausos žaliosios investavimo ir taupymo priemonės turi didelį potencialą ateityje uždirbti didesnę grąžą.
– „Citadele“ skelbia, kad žaliosioms paskoloms suteikiamos išskirtinės sąlygos. Kuo jos skiriasi nuo įprastų būsto paskolų?
– Žaliąją būsto paskolą pradėjome teikti 2024 metų pradžioje. Skatiname gyventojus įsigyti energiškai efektyvesnį arba atsinaujinti senesnės statybos būstą, todėl ją besirenkantiems klientams siūlome žemesnę banko maržą.
Taip pat iki 2024 metų birželio 30 dienos taikome specialų pasiūlymą pasiimti paskolą be sutarties mokesčio, o pirmiems metams padovanojame turto draudimą.
Kreipiantis dėl žaliosios būsto paskolos norimas įsigyti būstas turi atitikti energijos klasės kriterijus. Jei įsigyjamas būstas pastatytas iki 2021 metų, jis turi būti ne žemesnės nei A energinės klasės, kuri atitinka ES Taksonomijos reglamento kriterijų, taikomą gyvenamajam būstui, pastatytam iki 2021-ųjų.
Jei įsigyjamas būstas pastatytas nuo 2021 metų, jis turi būti A++ energinės klasės, kuri nurodo jį esant energijos beveik nevartojantį pastatą. O įsigyjamo būsto pirminės energijos poreikis yra bent 10 proc. mažesnis nei energijos beveik nevartojančio pastato, ir tai atitinka ES Taksonomijos reglamentą.
– Tačiau tokios paslaugos teikiamos net tik įsigyjant, bet ir atnaujinant jau turimą nekilnojamąjį turtą?
– Žaliąja būsto paskola pasinaudoti gali ir gyventojai, norintys atnaujinti nuosavą būstą. Jį galima perkvalifikuoti ir refinansuoti žaliosios būsto paskolos sąlygomis.
Tvarūs ir aplinką tausojantys namai ne tik atitinka aukštus energijos vartojimo efektyvumo standartus, bet ir turi gerokai mažesnes šildymo ir elektros sąnaudas, geresnę garso izoliaciją, yra pastatyti iš pažangesnių statybinių medžiagų.
– Kaip apibūdintumėte statistinį klientą, kuris naudojasi tiek žaliosiomis paskolomis, tiek žaliosiomis taupymo sąskaitomis?
– Viena vertus, klimato kaitos klausimai yra artimesni vadinamajai tūkstantmečio (angl. „millennials“) kartai ir Z kartai – paprasčiausiai dėl to, kad ši tema bene visą gyvenimą buvo šalia jų. Todėl natūralu, kad šių kartų atstovai ne tik rūšiuoja atliekas, atsakingiau apsiperka, bet ir naudojasi galimybe investuoti į tvaresnes priemones.
Natūralu, kad jaunesni žmonės labiau kreipiasi dėl žaliosios būsto paskolos, tačiau apskritai jaunimas dažniau kreipiasi dėl paskolų būstui, nes tik neseniai susikūrė tvirtą finansinį pagrindą, susitaupė pradiniam įnašui ir savo būsto dar neturi.
Kita vertus, tvarumas vis labiau keičia ir vyresnės kartos įpročius, tampa neatsiejama jų kasdienio gyvenimo dalimi.
Be to, vyresnė karta vis dar turi sukaupusi daugiau santaupų, todėl natūralu, kad ir investuoti gali daugiau nei Z kartos atstovai.
Taip pat ir dėl įmonių. Griežtėjant ES reikalavimams, augant įmonių savininkų sąmoningumui susidomėjimas tvaresnėmis paskolomis verslui auga. Be to, bendrovės pačios turi planų investuoti į tvaresnę plėtrą, diegti technologijas, leidžiančias plėtoti savo veiklą tvariau.
Apibendrinant galima teigti, kad klientai, kurie renkasi tvaresnę paslaugą, gali labai skirtis pajamų, amžiaus ar kitais demografiniais aspektais, tačiau juos visus vienija atitinkamos vertybės – susirūpinimas ateitimi ir noras kažką daryti, kad mūsų planetoje gyventi būtų gera ir ateities kartoms.
– Pastaraisiais metais vis daugiau finansų institucijų (įskaitant ir investicinius valstybinius ar privačius fondus) vis labiau laikosi tvarumo principų ir skatina taip elgtis savo klientus. Kaip manote, ar ateityje tokių iniciatyvų gausės ir kokios jos turės įtakos tiek ekonomikai, tiek aplinkosaugai?
– Neabejojame, kad ateityje tvarumo principais grįstų iniciatyvų daugės. Jaunesnės kartos atstovai ne tik daug dėmesio skiria tvarumui savo kasdienybėje, bet ir nebijo savo nuomonę pareikšti garsiai, yra reiklesni ir kritiškai vertina, patikrina įmonių pareiškimus apie tvarią veiklą.
Be to, griežtėja ir ES reguliavimas – sulig kiekvienais metais vis daugiau įmonių turės skaičiuoti ir pateikti ataskaitas apie savo veiklos emisijas.
Viso žaliojo kurso tikslas – pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos, todėl kiekviena tvaresnė iniciatyva jau dabar prisideda tiek prie aplinkosaugos tikslų, tiek prie ekonomikos transformacijos. Pagrindinis iššūkis – kaip užtikrinti tolygų pasaulinį perėjimą prie žaliosios ekonomikos.
